Bėgioti lauke galima ištisus metus. Nebent už lango siaučia tornadas. Tokiu atveju bėgimas gali pasibaigti pasiskraidymu. Tačiau mes gyvename Lietuvoje ir tokių bajerių nebūna. Vienintelis iššūkis – šaltos žiemos, kuomet oro temperatūra nukrenta iki minus 15 ar dar žemiau. Žemiausia temperatūra prie kurios man yra tekę bėgioti buvo minus 27. Per valandžiukę sušalti nespėjau, bet apsirengęs buvau daug rūbų. Labai daug rūbų.
Universalaus atsakymo kiek ir kokius rūbus reikėtų dėtis prie tam tikrų temperatūrų nėra. Kiekvienas iš mūsų į šaltį reaguojame skirtingai. Pavyzdžiui, aš prie nulio ar lengvo minuso rengiuosi tiek, kiek kiti ant savęs užsimeta jau spalio mėn. Šiame tekste surašysiu, ką rengčiausi aš prie minus 20 ar pan. temperartūros, o jūs atsižvelgę į savo šilumos ir šalčio sampratą, galite pasidaryti korekcijas.
Pradėkime nuo viršutinės kūno dalies. Deduosi tris sluoksius. Pirmasis sluoksnis (žmonės linkę į mandravojimą sako base layer) yra termo marškinėliai ilgomis rankovėmis. Esu biednas ir turiu paprastus, bet jeigu šiuo metu būčiau Lietuvoje (sorry) tai būtinai įsigyčiau termo marškinėlius su merino vilna. Jie lengvi, puikiai šalina drėgmę ir nevaržo judesių. Antrasis sluoksnis – šiltas džemperis. Savąjį pirkau Lukloje, kuomet apsipirkinėjau kelionei į Patagoniją (ten reikėjo ne tik šiltų, bet ir nuo vėjo saugančių rūbų). Manasis džempas yra Montane firmos su užtrauktuku, bet manau, kad drąsiai tinka bet kas iš tos serijos. Trečiasis sluoksnis yra bėgimui skirta stiukė. Nesidėkite puchavykų. Tikrai jų jums nereikia. Pabūsiu reklamščiku ir išduosiu paslaptį, kad gerų striukių rasite S-Sportas parduotuvėje (online). Taigi, viršui rūbų per akis.
Ant žemesniosios kūno dalies eina du sluoksniai. Pirmasis – tympos (tampres), kurios gali būti žieminės arba terminės. Termo apranga būtų geresnis pasirinkimas, bet neturint jos, galima išsisukti ir su šiltomis tympomis. Antrasis sluoksnis – kelnės. Būtų gerai, kad tai nebūtų džinsai ar išeigininiai gariūnski treningiukai, o normalios, sportui skirtos kelnės (manosios yra Trimtex). Jeigu kelnės dar turi ir apsaugą nuo vėjo – iš viso tobula.
Kai žiauriai šalta ir jeigu batai leidžia, maunuosi (tiksliau pasakius maučiausi) dvejas poras kojinių. Pirmosios – super plonos, o antros – šiltos ir ilgos. Galima prasisukti ir su vienomis. Na, o štai žieminių spec žieminių batų neturiu. Stengiuosi bėgioti valytais keliais. Tačiau jeigu tik galimybės leidžia (aš biedniakas ir nekrenta korta) – batai su goretex yra jėga. Jie puikiai apsaugos nuo vandens (šiuo atveju sniego). Pasigirsiu, kad turiu trailinius adidas batus su goretex. Esu labai patenkintas jų atliekamu darbu.
Turbūt net sakyti nereikia, kad kepurė, kaklaskarė arba bent jau šilta juostelė ant galvos yra būtina. Turbūt nebūtų itin smagu jeigu nukristų ausys arba sušaltų skystis, esantis galvoje… Ant kaklo taip pat deduosi kaklaskarę. Nieko protingiau nesu sumąstęs.
Svarbiausia (man) dalis – pirštinės. Jų deduosi dvejas poras jau net prie minus 10. Pirmasis sluoksnis – paprastos ir plonos pirštuotos, o štai antrosios – super šiltos iš Luklos. Be jokios abejonės, kad kumštinės pirštinės yra geriau. Esu išsigoogle’inęs dar vieną hack’ą – pirmajam sluoksniui panaudoti lateksines plonas pirštines (ale medicinės ar pan.). Skaičiau, kad žmonės jas naudoja ekpedicijose į ašigalius. Būtų buvę įdomu išbandyti (bet visai faina, kad netenka. hahaha).
Tikiuosi, kad rasite tinkamus rūbus ir šalčiai jūsų nesustabdys! Viskas yra įmanoma, kuomet vidinė motyvacija yra ugninė! Gero bėgimo 🙂 Beje, pasistenkite pasirinkiti tokį maršrutą, kad vėjo būtų kuo mažiau. Tai yra taip pat svarbu.
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E
