Svetainėje, įsitaisiusi ant sofos, ramiai snaudė katė. Ji visuomet pasirenka šią vietą miegui, kuomet tu pasilieki nakvoti pas mane. Sunku pasakyti, ar tai nedraugiškumo ženklas, pavydas, o gal ilgesinga protesto…
-
-
Seniau buvau paikas jaunuolis tikintis, kad visi, ar bent jau didžioji dalis žmonių yra geri ir nuoširdūs, kad ir kokiuose rėžiuose beimtume ar kaip bematuotume to gerumo laipsnį. Bet bėgant…
-
Netikiu nei vienu (beveik) žmogumi, kuris teigia, kad jam patinka stebėti saulėlydžius. Tai apsišaukėliai, bandantys pritapti prie stereotipų kūrėjų sukurtos iliuzijos. Pasakykite man nuoširdžiai, ar esate matę žmonių, kurie būtų…
-
Mūsų žvilgsniai susitiko vos keletai akimirkų. Tavųjų akių giluma negyvoje mano sieloje sujaukė tylą. Tai buvo prieš keletą metų. Buvau sudužęs laivas, o tiksliau, jo liekanos, plūduriuojančios jūroje ir nenorinčios grįžti…
-
Kambaryje vyrauja tyla. Ant sofos prie vos vos praviro svetainės lango miega juodas katinas. Jis saugo ramybę, kuri bet kurią akimirką bus sujaukta pirmųjų pavasario saulės spindulių.
-
Paskutinį kartą tave mačiau prieš septynias vasaras. Tąsyk stebėjome danguje žaidžiančius aitvarus. Jie kovojo vienas su kitu lyg neseniai gimę kačiukai, puldami agresyviai, bet neturėdami nei menkiausio tikslo sužeisti vienas…
-
Gan ilgą laiko tarpą stebiu tuščią popieriaus lapą. Žiūrint į vieną tašką, galima išvysti, kaip kas keletą akimirkų balta spalva pakeičia savąjį atspalvį.