Svetainėje, įsitaisiusi ant sofos, ramiai snaudė katė. Ji visuomet pasirenka šią vietą miegui, kuomet tu pasilieki nakvoti pas mane. Sunku pasakyti, ar tai nedraugiškumo ženklas, pavydas, o gal ilgesinga protesto…

Netikiu nei vienu (beveik) žmogumi, kuris teigia, kad jam patinka stebėti saulėlydžius. Tai apsišaukėliai, bandantys pritapti prie stereotipų kūrėjų sukurtos iliuzijos. Pasakykite man nuoširdžiai, ar esate matę žmonių, kurie būtų…

Mūsų žvilgsniai susitiko vos keletai akimirkų. Tavųjų akių giluma negyvoje mano sieloje sujaukė tylą. Tai buvo prieš keletą metų. Buvau sudužęs laivas, o tiksliau, jo liekanos, plūduriuojančios jūroje ir nenorinčios grįžti…

Kambaryje vyrauja tyla. Ant sofos prie vos vos praviro svetainės lango miega juodas katinas. Jis saugo ramybę, kuri bet kurią akimirką bus sujaukta pirmųjų pavasario saulės spindulių.

Paskutinį kartą tave mačiau prieš septynias vasaras. Tąsyk stebėjome danguje žaidžiančius aitvarus. Jie kovojo vienas su kitu lyg neseniai gimę kačiukai, puldami agresyviai, bet neturėdami nei menkiausio tikslo sužeisti vienas…

Gan ilgą laiko tarpą stebiu tuščią popieriaus lapą. Žiūrint į vieną tašką, galima išvysti, kaip kas keletą akimirkų balta spalva pakeičia savąjį atspalvį.

Nesu linear periodisation (naudosiu gan daug angliškų terminų, nes man tai yra „darbinė” kalba) mėgėjas. Galėčiau parašyti net atskirą blog’o įrašą apie tai. Nors žinoma, kad visiškai to atsisakyti nėra įmanoma.…