Galvojau, įdomu, o kada ateis rytas, kai neturėsiu, ką parašyti? Ir, pyst, išaušo trečias rašymo rytas, už lango vyrauja juoda naktis (gerai jau gerai, rytas, bet jeigu pasaulį gaubia tamsa,…

Žmonės savyje turi daug pykčio. Kartais jo yra tiek daug, kad jis netelpa jų mažose sieloje. Pykčio perteklių jie laiko tamsiuose sandėliukuose, esančiuose požeminiuose parkinguose. Tai slaptos buveinės apie kurias žino…

Šį rytą atsikėliau šalia tAvęs (ar pagalvojote, kad norint suteikti personai identitetą, nebūtina vartoti žmogaus vardo ar kurti  jam pseudo. Galima tiesiog išdarkyti žodį “tavęs”, kaip pvz. Tavęs, TAvęs tavęS, Ttavęs…

Jeigu žmogus būtų bebaimis padaras, tai evoliucijos kelyje jis būtų suvalgytas, sudraskytas, išprievartautas, nugalabytas, nutrenktas, sumindytas, padurtas, perkąstas n+k kartų. Jeigu žmogaus nekaustytų mirties, nebūties, praradimo, skausmo ir kitos baimės,…

Šio įrašo tekstui prirašiau daugybę įžanginių sakinių. Vieni jų buvo šmaikštūs (man), kiti stvėrė jautį už ragų, o gal atvirkščiai, jautis dūrė ragu tiesiai į dešimtuką, kas dabar jau visą…

Dviračio mynimas, kaip ir bet kokia kita fizinė veikla, gan smagiai pravalo galvą nuo nereikalingų minčių. Nebent tai būtų žostkos varžybos, įtempiančios ir spazmuojančios organizmą iki pat kaulų čiulpų. Savu…

Tyliai užverti duris svajonėms nėra mano pasirinkimas. Ir visai nesvarbu, kad durys – butaforinės, svajonės – trapios, o aš – keistas. Keistas pats sau, keistas kitiems. Nežinau, kaip jūs, bet…