Dienoraštis

Teko pasilenkti dar sykį. Šį kartą į mane skriejo vaza. Galimai prieš tai paleistas pliušinis meškinas, mylimajai pasirodė per daug švelnus įnagis karui sulošti. Nereikia būti genijumi, kad suprastum elementarų…

Po keleto traukuliškų durų skambučio zvimbtelėjimų, suurzgė Čyta. Taip, jūs mane supratote teisingai. Suurzgė katė. Bangos namuose būna keliamos dar didesnės, kuomet ima čirškėti domofonas (durnavotas žodis). Tie, kas turite šį…

Už lango tyliai lijo. Keista, pagalvojau, kodėl lietus sunkiasi iš dangaus tik ketvirtadieniais. Tačiau ties šia mintimi susirūpinimas kritulių fenomenu dingo. Grįžau prie darbo stalo ir įkritęs į krėslą garsiai…

Kodėl neparašei, kad grįžai į miestą? paklausė jis, nukąsdamas paskutinius žodžius. Baigusi smilkti cigaretė vaikino rankose atrodė nenatūraliai. Lyg netyčia pakliuvęs daiktas, gal net ne iš šio gyvenimo. Kaip ir…

Norint (ne)susižaloti (šią žiemą) reikia: nenueiti į operą – performansą „SAULĖ ir JŪRĄ; nepralėkti Liepkalnyje; neperskaityti 2013 m išleistos, o pas mus naujienos – D. Epstein „Sports gene“ (nebent aš…

Nesugebu sau atsakyti į klausimą, ko aš nuoširdžiai noriu iš šio gyvenimo. Tik ne taip banaliai: nuliovos mašinos, pirtelės prie ežero ir trijų nekilnojamo turto objektų, skirtinguose pasaulio taškuose. Bet…

Mąstau, kad man, bręstančiam, bet dar neįžengusiam į krizinį gyvenimo laikotarpį vyrukui, būtų naudinga užsirašyti į džentelmenų mokyklą. Žinoma, ši mokslo, šviesos ir dorovinio ugdymo įstaiga neprivalo būti užkoduota ir paslėpta…