Seniai nerašiau apie sportus, kurių mano gyvenime netrūksta. Tad, važiuojam. Pakalbėkime (keistai skamba šis žodis, kuomet aš rašau, o jūs skaitote, bet tebūnie) apie tikslus ir periodizaciją.
Šie du dariniai (taip, vis dar apie tikslus ir periodizaciją rašau) vaidina svarbią rolę sportininko gyvenime. Tikslai: nuo galimai neįgyvendinamų, tokių kaip: noriu būti kiečiausias visatoje (šis yra neįgyvendinamas, nes M. Puidokas 4ever užsisakė sau šį titulą) iki mikro, tarkim, Luko P. pvz.: pagerinti 400 m plaukimo greitį baseine, kas žinoma, kad turi tiesioginę koreliaciją su plaukimo greičiu vasarą.
Tad tikslai yra be galo (galas visuomet yra, norim to ar ne) svarbūs dėliojantis metinius planus, skaidant juos į ciklus ir keliant sau užduotis. Tokiu būdu gimsta metinė periodizacija, kuri, beje, nebūtinai turi būti klasikinė. Vėlgi paduosiu jums Luko (visgi daug dirbame su juo) pvz. – šis ruduo nebuvo tipinis, t.y. skirtas bazei, nes a. nusprendėme, kad reikia „kelti” plaukimo greitį (už tai atsakingas treneris Aleksandras Z.); b. pasikelti bėgimo greitį (tai atsispindėjo 3000m bėgimo varžybose); c. didinti jėgą (tą matau tik aš, sorry :D). Taip, žinoma, aš viską „įvilkau” kartu su baziniais darbais, bet tai tikrai nebuvo klasikinis ruduo – su daug aerobinių km. Taip elgtis galime, nes a: turime susidėlioję metinę periodizaciją, kuri sako, kad formos „peak’as” turi būti liepos – rugpjūčio mėnesiais; b. privalome gerinti plaukimą, nes tik taip galėsime tapti konkurencingai Europoje – tikslas nėra būti kietais Stravoje ar LTT etapuose (su visa pagarba Lietuvos rinkai); c. „palaidoti” šių metų galutinį rezultatą, t.y. nekelti super aukštų tikslų galutiniame TRI rezultate, nes plaukimas ir jėgos didinimas yra 2022 metų tikslas numeris vienas. Tai yra mūsų long term plano dalimi. Ai, klausiate, o kada prasideda baziniai darbas, tad atsakymas – 01.28 🙂
Taigi, tik „turint” long term tikslus, mes galime tikslingai dėliotis sezoniškumą ir skaidyti jį į mažus periodus. Neturint to arba tik pasakant sau „noriu būti greitesnis nei pernai”, tai pasiekti yra daug sunkiau, ypač kai kalbame apie aukštesnio lygio rezultatus. Antra, šis žinojimas padeda neprarasti motyvacijos, nes dirbama tikslingai ir kryptingai, kas ne visuomet privalo atsispindėti skaičiuose. Vėl paduosiu pvz.: užtenka tik keletą savaičių Luką užkrauti papildomais kilometrais (baziniais) bėgime, ant staklių bei leisti Aleksandrui dar daugiau skirti dėmesio plaukimui ir Luko plaukimas „padaro” boom (suplaukia pb), o bėgimas tampa „sunkesniu”. Tačiau, tiek treneriai, tiek auklėtinis supranta, kas yra daroma, kodėl yra daroma, ir kur link einama. Tad tai „nekerta per galvą”, motyvacija išlieka aukštame lygmenyje.
Dėliokitės tikslus, kurkite juos didelius, bet būtinai tiksliai nusibrėžkite, ko norite ir ką ketinate pasiekti long term’e. Tuomet pasiskaldykite tai į mažas dalis. Pasidėliokite varžybinius metus kalendoriuje ir viską sudėję į krūvą matysite ką, kaip ir kada reikės daryti. Duosiu durną pvz. jeigu ruošiatės 70.3, tai nereikia atsibusti likus mėnesiui iki starto su mintimi „reikia pasitestuoti, ar „paimsiu” 21k bėgime”. Visą tai turi būti suplanuota šiandien, o tiksliau, turėjo būti suplanuota vakar/užvakar, bet geriau vėliau nei niekada (štai, kokį tradicinį posakį šoviau) ir pradėti įgyvendinti planus.
Konkretūs tikslai ir adaptyvi periodizacija yra stiprus žingsnis į priekį.
Judėkite!
Pasimatysime trasoje 🙂
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂
