fbpx
Home Apie sportą Elektrėnų Grand Fondo mynimas. Išgyventi negalima sustoti.

Elektrėnų Grand Fondo mynimas. Išgyventi negalima sustoti.

by Neko

Dviračio mynimas, kaip ir bet kokia kita fizinė veikla, gan smagiai pravalo galvą nuo nereikalingų minčių. Nebent tai būtų žostkos varžybos, įtempiančios ir spazmuojančios organizmą iki pat kaulų čiulpų. Savu kailiu tai patyrę žmonės neleis sumeluoti, kad būtent tuomet sekundės pavirsta į nesibaigiančią amžinybę (panašiai būna tuomet, kai labai nori pipi, o iki WC toli).

Esu ne kartą (kokius du ar tris) girdėjęs kitų atletų pamąstymus, kad jiems gimdavo maždaug tokio ar panašaus plauko mintys “oh, kaip norėčiau, kad mane kas nors nukaltų, kad ir žaibas.. kad tik nebereikėtų kankintis” (deja, bet dviračių sporte tokių “bajerių” pasitaiko, ir gan dažnai.. per dažnai. Ir kaltas būna ne žaibas, o kiti lenktynininkai, retkarčiais stebėtojai ar koks ne vietoje augantis automobilis, stulpas, čmo.. bet dabar ne apie tai). Elektrėnų Grand Fondo man asmeniškai buvo maždaug viduriukas tarp “norėčiau, kad nukaltų” ir “galvos valymo”. Na, gerai gerai. Tai nebuvo viduriukas. Tai buvo daug arčiau “egzistencinio nukalimo maldavimo”, nei to tikėjausi ar to norėjau. Kalbėti apie kokybišką prasivalymą (palikime kitam kartui) būtų dievobaimingai nepadoru. Dergimas. Būtent tokį žodį panaudočiau apibūdinti tai, kas vyko. Savęs, smegenų ir sielos dergimas (žinoma, mums (kalbu apie sporto fanatikus_lunatikus) jo reikia. Tai dar kita tema).

Elektrėnuose myniau 130 km. Tai nėra ilga distancija, bet darbo įdėti reikia. Kaip jau supratote iš įžanginio daugžodžiavimo, turėjau susikūręs idilinį planą – prasiminti ramiai. Plaukų pasileidimas ir nulis kilometrų Ispanijoje (8 dienos), išsimušęs iš ritmo miegas, jokio tikslinio priėjimo smagesniam važiavimui sufleravo, NEKO, dv tik ramiai. Tie, kas sportuojate ilgėliau žinote, kad atstumas nėra iššūkis, esmė slypi kitame velnio pavidale – intensyvume.

Startas

Plius minus pirmi 10 km buvo chaliavni – važiavome už lydinčio automobilio. Greitis padorus, savijautos nulis. Tiksliau hmmz kaip ir viskas ok, bet nei kojos “ėjo”, nei vidus traukė. Jaučiausi lyg tuščias raugintų agurkų sloinikas – kvapas yra, o valgyti nėra ką. Startas. Chebra pasineša kapoti. Kiekvieną kartą tokiose situacijose sau užduodu tik vieną klausimą. Ar tikrai jie visi žino savo pajėgumą ir suprantą, ką daro. Nors tokius minčių šuorus ir palyginimus nurašiau prastai savijautai. Toliau vyko gan daug nuobodžių dalykų: vėjas daužė non stop, kartais išeidavau į priekį, bet retai – leidau sau chaliavinti, nes pasikartosiu, jaučiausi xu**vai. Plius, nemažai žmonių buvo su nuliovais aero baikais, carbo ratais ir pan. Lai dirba jie ha ha ha. Mano veikla – laukimas pirmojo sustojimo,  nes geliukų įsimečiau vos 3 + vieną energy batonėlį (viskas iš SIS). Ir čia, pyst, xebra pasvarsto pasvarsto ir nestoja. Grupė lieka maža. Hmz, gal koks 15 snukių. Dar po kažkiek km mano komandos naparnikas išdidžiai praneša, kad jau jam gana ir jis tuoj išplauks. Velniškai norėjau pasiplaukioti ir aš, bet žmogui, užaugusiam Kransuxoje ir didesniąją dalį gyvenimo praleidusiam sporto pasaulyje, pasitraukti yra velniškai sunku. Likau su grupe.

Šio tesksto svarbiausią akcentą kalu čia, visą kitą yra tik pilstymas iš tuščio į kiaurą – nuolat save gaudžiau galvodamas “oh, fcuk, dar daug liko”, “neturiu traukos”, “nežinau, kiek dar kentėsiu” ir pan. Manau, kad tokiose situacijose lūžta ir palūžta dauguma žmonių. Tokių minčių buvo, yra ir bus. Sunku būna visiems, visada, visur. Kovoti reikia iki galo, net tada kai šikna, net tada, kai šikna įvyko prieš 10km. Varžybos laimimos ir pralaimimos tik kirtus finišo liniją. Iki to galima pralošti tik galvoje. Na, nebent jus nukalė žaibas. Tuomet taip, sutinku, šikna ir pralošimas įvyko anksčiau laiko.

Todėl be debiliškų minčių apie zefyrus, debesėlius ir pamąstymus “ką aš čia [keiksmažodis] veikiu”, sau nuolatos primindavau: “dv NEKO, dar čiučiut, o jeigu bus tikrai sunku sunku sunku, gi paleisi”. Esu jau kiek pramokęs, kad dviračiuose yra bajeris, atrodo, kad esi lavonas, bet tokioje būsenoje tempti gali dar ilgai. Reikia tik nepaleisti. Tokiuose vidinio peripetinio pasaulio spazmuose pralėkėme 100km. Keletui žmonių nurūkus į priekį pamislijau “reikia gaudyti”, kas savaime sukėlė naujų minčių srautą “jeigu galvoji apie gaudymą, tai ko čia zyzi [keiksmažodis], kad sunku”, o tai sukėlė dar ir tokią reakciją “dar per daug liko km iki finišo. Bus dar viena gerulė atkarpa prieš vėją. Pasėdėk”.

Prisipažįstu. Aš super retai važiuoju grupėje. Mane tai vargino taip pat. Nuolatinis ieškojimas tinkamos pozicijos, slepiantis nuo vėjo, virtuškės sukimas, galvojant, ar viską darau teisingai. Per Europsort’ą tai atrodo daug paprasčiau 😀 Na, ir greitis, prie jo esu nepratęs. Visi šie dalykėliai dėliojosi kaip lego kubeliūkščiai iki akimirkos, kuomet trasa pasisuko tokiu kampu, kad gavom vėją į kaktą. Prasidėjo kiek statesnių ir nesibaigiančią įkalnių virtinė. Tą akimirką pirmą kartą atsistojau iš balnelio, kad įveikčiau kalniuką. Gavau staigmeną, atsisukus užmačiau, kad likau vienas. Visi atsiliko. Na, ok, ne visi. Likom dviese. Aš ir Kaunas cycling vyrukas, kuris DAUG laiko tempė grupę su kitu komandos nariu. Keletas pamainų ir pasivijome du pabėgėlius (ne tuo, kurie eina per Baltarusiją). Tačiau vienas jau buvo out’e (finiše sakė, kad nesitikėjo tokio vėjo gale). Todėl likau aš ir du vyrukai iš Kaunas cycling. Vat ir pasigirsiu, dirbome visi po lygiai. Cool jausmas, kad mano tempas tiko jiems tiek įkalnėse, tiek tiesiosiose.

Paskutiniuose km išsikroviau žostkai. Žinojau, kad datrauksiu, kad ir kas nutiktų. Įsijungdavau, kiek eina. Ir tokiu būdu atvažiavau trečias. Žinau, tai nėra varžybos, bet didžiavausi savimi, kad nepaleidau, nepasidaviau, iškentėjau sunkias akimirkas (teoriškai, tai buvo viena ir nesibaigianti, 130km atkarpa) ir palikau kitus gale. HA HA HA (aha, čia tas evil juokas).

Vietoje pabaigos žodžio, pasikartosiu: varžybos laimimos ir pralaimimos tik kirtus finišo liniją.

Sportuokite, kentėkite, derkite save, valykite galvas ir būkite kieti 🙂

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂

0 comment
4

You may also like