Nesu linear periodisation (naudosiu gan daug angliškų terminų, nes man tai yra „darbinė” kalba) mėgėjas. Galėčiau parašyti net atskirą blog’o įrašą apie tai. Nors žinoma, kad visiškai to atsisakyti nėra įmanoma. Mano kuriamuose metiniuose planuose, rudens / žiemos periodu galima užmatyti macrocycle, kuris yra gan tipiškas linear periodisation: General preparation -.> Specific preparation  -> Competinion phase -> Main event -> Transition phase. Viskas gražu, viskas logiška, pasaulyje naudojama. Tačiau šis modelis, mano nuomone, tinka tik specifinėms rungtims, tam tikro tipo atletams ir su labai aiškiomis varžybinėmis gairėmis. Kuomet atletas dar tik vystosi (nežinau, ar pats tinkamiausias žodis), kuomet varžybinis sezonas yra gan įtemptas ir kartu gan trumpas, žvelgiant į metų perspektyvą, kuomet reikia gesinti gaisrus (turiu omeny spręsti mini problemėles ar iššūkius) ir t.t., linear periodisation netinka. Tuomet, vėlgi tik mano akimis, block periodisation yra tai, ko reikia. Tik ir čia, kabliukų apstu: atleto amžius, fitness level, varžybų kalendoriaus suderinamumas su atleto galimybėmis ir t.t. Mano akimis, tai sunkiai yra pritaikoma mėgėjams, bet tikrai įmanoma. Žinau labai stiprių mėgėjų, oi, labai stiprių.

Block periodisation principas – koncentravimasis į specifinius fitness components. Pvz. aerobic capacity vystymas. Treniruotis pagal šį metodą nėra sunku, bet reikia suprasti metabolic energy systems veiklą ir pritaikyti treniruotes taip, kad jos stiprintų specifines šių sistemų savybes. Kaip pvz. Lacatate tolerance treniravimo blokas gali trukti iki 10 sav. Kiek laiko truks blokas priklauso nuo atleto individualių savybių, turimo laiko, atsižvelgiant į metinius planus, varžybas ir t.t. Gan elementarus dalykas, kuo atleto fitness level yra aukštesnis, tuo sunkiau yra pastebimi ir žinoma, kad pasiekiami pokyčiai viename ar kitame komponente. Tad norint suprasti, ar einame tinkamu keliu, nuolatiniai testavimai turėtų būti privalomo sporto dalimi. Kalbant apie bėgimą, aš visada renkuosi LT (laktato) testą versus VO2max testą, o dviračiuose tą patį LT testą vietoje FTP. Bet reikia suprasti, kad vieno teisingo ir nepriekaištingo kelio nėra.

Blokinės (block periodisation) periodizacijos pavyzdys

Lukui P. šį varžybinį sezoną padalinau į tris dalis, atsižvelgdamas į varžybų svarbą, jų išdėstymą ir vaikino galimybes. Todėl visi pasiruošimo blokai, pradedant nuo kovo mėn iki dabar buvo dėliojami taip, kad triatletas „atlaikytų” įtemptą varžybų grafiką: balandžio vid. – birželio vid. varžybų ciklą, kurio pabaiga persidengė su kitu ciklu, kurio peak’as buvo Lietuvos triatlono čempionas Trakuose. Apie jį galite paskaityti čia: LIETUVOS TRIATLONO ČEMPIONATAS. TRAKAI. LUKAS PROKOPAVIČIUS. Ir trečiasis, kuomet peak’inti reikės Europos duatlono čempionate rugsėjo viduryje. Tad kaip matote, naudoti linear periodisation yra gan sudėtinga ir man net sunku įsivaizduoti, kokio dydžio bazę ir kiek specifinio darbo reikėtų atlikti, kad būtų galima išlaikyti tokį ilgą varžybinį periodą geroje formoje.

Dabar su Luku esame paskutiniame bloke, kuri galima pavadinti pasiruošimu duatlono čempui. Kurdamas jį, kaip ir visus kitus blokus, pirmiausia sukuriu griaučius: pasiskaičiuoju savaites, pasidėlioju varžybas ar kitus svarbius niuansus ir tik tuomet jau susidėlioju mini ciklus. Šis periodas ant popieriaus atrodo taip:

Kaip matote, turime 10 sav. Specifika tokia: apturėta poilsio savaitė po Trakų, tad būtina intro savaitė. Kūnas į visus anaerobic dalykus reaguoja maždaug taip: wtf (?). Tuomet turime dvi savaites su super sprinto varžybomis. Žinau, kad yra žmonių, kurie nekreipia dėmesio į varžybas ir „varo” ant nuovargio. Aš taip nedarau. Na, ok, darau, ir kažkiek to bus net dabar, bet tai yra apgalvota (tikiuosi) ir suderinta su kitomis treniruotėmis. Tai yra varžybose reikia jaustis gerai, gebėti kovoti dėl pergalės ir žinoma, kad tai turi būti proceso dalimi. Dar vienas dalykas, kalbant apie šį bloką, tai jame nėra klasikinio keturių savaičių ciklo (įvadinė sav. + dvi darbinės sav. + poilsinė sav.). Viskas gan paprasta – nėra laiko. Tad tenka prisitaikyti. Ir žinoma, tai yra tik griaučiai, sporte dinamikos daugiau nei daug, tad pokyčių dar gali būti daug ir įvairių.

Kuomet jau turiu apgalvojęs viso bloko griaučius, pradedu mąstyti apie specifiką, taip gimsta savaitiniai ciklai, „turintys konkrečias užduotis organizmui”. Įkaliau kabutes, nes kai mes treniruojamės, viskas, ką mes darome, tai bandome išmokyti kūną veikti geriau / optimaliau. Mes jo netreniruojame bėgti / plaukti greičiau. Tai svarbu 🙂

Ruošiantis duatlono čempui, mano supratimu reikia (vienas iš svarbiausių dalykų), kad kūnas būtų stiprus aerobiškai (aerobic capacity) ir kad gebėtų gerai šalinti anaerobinio darbo šalutinius produktus – lactate clearance. Šioje vietoje reikėtų trumpam sustoti. Labai įdomus dalykas, atrodytų, kad kuo kūnas geriau šalina laktatą, nors žvelgiant giliau, ne visai taip, tuo geriau. Tačiau reikia suvokti, kad kuo geriau šalina, tuo prasčiau tvarkosi su laktato pertekliumi. Tad balansas yra beprotiškai svarbu. Ir čia aš kalbu tik apie energijos gamybą.

Kitas žingsnis, kai jau turiu griaučius ir esu išsikėlęs sau svarbiausius tikslus „organizmo ruošimo” – treniruočių dėliojimas: apgalvoju, kiek ir kokių treniruočių bus per savaitę, kaip atrodys savaitės eiga, kokia bus savaitinė krūvio imtis ir koks intensyvumas. Tada einu dar giliau – apgalvoju konkrečių treniruočių darbus. Kaip pvz. jeigu tai intervalai, tai koks bus jų skaičius, kiek truks poilsio pauzė, koks vyraus intensyvumas. Galiausiai stebiu, kaip buvo atliktas darbas, kokia triatleto savijauta ir pan. Ir taip mažais žingsniais einama su žmogumi (šiuo atveju Luku) nuo vieno darbo prie kito. Būtina pastebėti, ką aš jau esu išmokęs, kartais reikia sugebėti nesilaikyti sugalvoto plano itin tvirtai. Tai taip pat gali būti ydinga. Taip, griaučiai svarbu, bet taip pat svarbu nebijoti keisti, jeigu to reikalauja aplinkybės. Na, o mano patirtis sako, kad jų buvo yra ir bus 🙂

Nuotr. autorė Živilė Kavaliauskienė