Didžiuliam visų Jūsų džiaugsmui (nuo 3 iki 4 asmenų) trumpai brūkštelnu apie savo sportus. Užbėgdamas (visgi esu bėgiojantis asmuo) įvykiams už akių, kad Jums nereikėtų skaityti viso 2-3 min trukmės teksto, įkalu rezume – šiuo metu esu lėtas kaip kupranugaris, pavaizduotas ant 90″ cigarečių pakelio, bet laimingas kaip Trumenas iki tos akimirkos, kuomet suprato, kad fcuk, kažkas čia negerai.
Apie traumą, grįžimą į ritmą, klaidas, plentinį dviratį rašiau praeitame įraše „KAI KLAIDOS VIRSTA NAUJOMIS GALIMYBĖMIS”. Jeigu nesatę skaitę, užmeskite akį, tai galimai įneš daugiau aiškumo.
Aš gan dažnai sakau, kad motyvacija yra trapus reikalas, ją sudaužyti yra gan paprasta. Kodėl? Atsakymas čia (iš dalies) „YRA VIENAS NUODAS, KURIS ĖDA MOTYVACIJĄ” (po paraliais, tampu kietu bloger’iu). Netgi drįsiu (soriukas) pasinaudoti naujosios premjerės žodžiais apie biudžetą/mokesčius, kurie skamba maždaug taip: „tarsi dramblys porceliano parduotuvėje”. Taigi, mintis yra aiški – motyvaciją prarasti yra lengva. Tačiau, aš esu pasiekęs tokį level’yje, kad mane labiausiai (bent jau šiuo metu) džiugina pats procesas. Vat, lekioju dviračiu vitualiame pasaulyje (Zwift’inu), bėgioju realybėje. Sportas man leidžia pabėgti nuo kasdienybės, o taip pat tai yra puikus būdas paklaustyti audio knygų (šiuo metu klausau Obamos „A promised land”) bei neleisti sau priaugti svorio (juokauju) Taigi, su maniške motyvacija – viskas ok. ..tačiau..
..tačiau.. nors ir neturiu jokių konkrečių tikslų kitiems metams, o tai yra (tikslo turėjimas) geriausias motyvacijos maitintojas, keletas minčių sukasi: noriu pasigerinti 5k ir 10k asmeninius, bei noriu sudalyvauti plento dviračių varžybose (kokiose, dar nežinau).
..dabar šiek tiek konkretumo..
Po traumos į bėgimo ritmą grįžti nebuvo sunku (jau skaitėte), bet fcuk (ačiū, karma), tuomet „pasigavau” virusą (daktarė sakė, kad tai nebuvo kovidukas), kuris labai stipriai išmužė iš vėžių. Reikėjo 3 sav., kol savijauta bent jau kažkiek pagerėjo, o pulso ir pace santykis iki šiol yra visiškas grybas (blogiau nei „Grybų karo” veikėjo būklė) :/ Todėl patarimas jaunajai kartai (kai tau 30+ turi teisi taip sakyti), jeigu pasigaunate kokią „nesąmonę” elkitės labai labai atsargiai. Nereikia skubėti grįžti į sportą, o tuo labiau prie didesnių apkrovų. Tai gali ne tik kirsti žemiau juostos, bet ir stipriai atidaužyti su armatūrą (trust me, aš žinau, no fun).
Šiuo metu turiu kelis tikslus (iki vasaros): susirinkti aerobinę bazę ir susigrąžinti anaerobinį pajėgumą (neforsuojant). Visą tai darysiu ekperimentuodamas (ne, lsd nevartosiu.. tikiuosi), t.y. dalį aerobinių darbų, kurie tikiuosi, kad bus naudingi bėgimui, „pasiimsiu” iš dviračių (minimas žemu pulso dažniu). Problema slypi tik kitose dirbančiose raumenų grupėse. Man tai nėra įprasta, tad natūralu, kad greičiau vargstu, organizmas yra visiškas palaidūnas, besitaškantis energiją į kairę ir į dešinę, ko pasekoje (atsiprašau, bet man skamba gražiai „ko pasekoje”) aerobinis darbas įgauna anaerobinių priekonių.
..imkit mane ir skaitykit.. (kažkur šią frazę esu girdėjęs)
Kadangi savo darbus ir dienotvarkę galiu dėliotis kaip noriu (dažniausiai), tai sporto šiuo metu „turiu” daug. Mano savaitė plius minus atrodo taip (gruodžiui):
I. Ryte Easy ride (Zwift). Vakare recovery run (pulsas apie 135)
II. Ryte Tempo run
III. Ryte Easy ride (Zwift). Vakare recovery run (pulsas apie 135)
IV. Ryte Hills arba darbas techninkai (spec. pratimai, pagreitėjimai)
V. Ryte Easy ride (Zwift). Vakare recovery run (pulsas apie 135)
VI. Long run (pulsas iki 145)
VII. BFP
Žinau, kad būtų naudinga BFP įmesti kur nors kitur, kad galėčiau turėti pilnai laisvą dieną, bet nesigauna 😀 (prisipažinkite, katras jau toks be nuodėmės, aa?) Toks savaitinis tvarkaraštis turėtų keistis jau sausio mėn., kuomet „atsiras” stipresnių minimų. Tuomet reikės pasigalvoti ką ir kaip perdėlioti.
Reziumuojam dar kartą: šiuo metu keliu kelis tikslus: daugiau feeeeelingo, gera savijauta, daug ir ramių kilometrų, beeeeeet susigrąžinti greitį.
Tai va taip va taip ir gyvenu. Gal ne taip liksmai kaip Petras, bet man patinka. Tikrai bus įdomu pamatyti kaip jausiuosi pavasarį, kaip mintis ir bėgsis vasarą. Kaip dainavo Linkin Park „I can’t wait to see tomorrow”
Beje, jeigu turite klausimų, ar kylą kokių nors minčių, drąsiai rašykite 🙂
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E
