Šį mėnesį karaliauja lengvi pasiknaisiojimai po praeities labirintus, kartais susiduriant su ne pačiomis lengviausiomis temomis ar situacijomis. Gyvenimas nėra nuspėjamas, taip, žiauriai banalu, bet net ir turint taro kortų kaladę stalčiuje, tam tikti dalykai kandžiojasi, kaip (?) Papasakos knygos..
Šį mėnesį daug klaidžiojau po 20 amžiaus vidurio JAV tematiką, turinčią Afrikos ir poskonį. Tačiau mano mėgiamoji prancūzų literatūra nebuvo nuskriausta. Ja kuo puikiausiai atstovavo Patric Modiano. Na, o tam, kad nelikčiau be sporto – Ronnie O’Sullivan gyvenimo išklotinė jūsų ir mano dėmesiui.

      Kovo mėnesį manajame literūros pasaulyje karaliavo prancūzės Françoise Sagan kūrybą. Pažintis su šia autore užsimezgė vasario mėnesį. Užsimezgė, užkabino ir nepaleido. Jos knygos, viena po kitos, ėmė rastis mano lentynoje. Daug dramos, daug jausmų, daug prancūziškų peripetijų, ir dar daugiau, man kaip šiauriečiui, sunkiai suprantamų ir net sakyčiau, nepriimtinų sprendimų. Galbūt šis nesuvokias pasaulis, kuriame negyvenu ir negyvensiu mane tuo ir sužavėjo – nepaliečiamu. Kelias, kuriuo „ėjo (eina)” veikėjai – svetimai artimas mano pasauliui.

      Vasario mėnesio rinkinukas velniškai skirtingas, bet kartu ir panašus. Jis apie žmonių gyvenimą, kuriam įtaką daro besikeičiančios santvarkos, radikalios idėjos, kartų kaitos ir skirtingas požiūris į gyvenimą. Visose knygose galima aptikti bendrą bruožą – „ne viskas vyksta taip, kaip mes norėtume”. Mes esame įkaitai kitų žmonių poelgių visumos, kurioje mūsų pačių poelgiai taip pat kažkam daro įtaką.  Tai, tarsi, uždaras sriubos katilas, kuriame mes visi verdame kartu.

      Skaitydamas grožinę literatūrą, kūrinių veikėjų pasaulėžiūrą dažniausiai perleidžiu per savąjį pasaulio suvokimo lauką. Tai kažkiek keičia bei formuoja mąstymo kampą. Tam tikrose situacijoje atsidūrusių veikėjų poelgiai priverčia mane susimąstyti. Kartais tuose poelgiuose „randu” save, kartais tai sukelia atmetimo reakciją, o kartais, kaip tarkim, Kovos lauko veikėjo požiūris, padeda atrasti visiškai naujų minčių: individualizmas, ar jis iš tiesų toks žalingas (?) Ir ką apie tai mąstau aš? Xex, juk iki tol daug apie tai negalvojau, o štai dabar… Daug galime rasti ir išmokti iš grožinės literatūros. Tereikia rasti tinkamą matymo kampą.