fbpx
Home Mano sportas Savaitinė treniruočių išklotinė. Bėgimo ir dviračių miksas.

Savaitinė treniruočių išklotinė. Bėgimo ir dviračių miksas.

by Neko

Pažadas yra pažadas (nebent esate Shitybee, kurie žadėjo saugoti asmeninius duomenis), tad pasipasakosiu šiek tiek apie savo sportų savaitėlę. Mano planas vasariui ir kovui – “rinkti” apimtį, neužmirštant aštrumo, kuris buvo žiauriai apleistas. Labai labai apleistas. Na, maždaug kaip tas senas kilimas, gulintis padvale (o jūs ar naudojate šį žodį?) ir laukiantis savo kelionės į kaimą (kokius 5 metus padvale pagulėję daiktai padvale, galiausiai keliauja į sodybą).

I. Pirmasis brick’as gimė (brick’as – dviejų skirtingų disciplinų sujungimas į vieną treniruotę).
70 min minimas (avg HR 119) + 8 km bėgimas (avg HR 144 – gal kiek didokas..). Bėgti nedelsiant po minimo – keista. Jausena tokia, kad kojos pačios kilnojasi (įsivaizduoju save it bėrį, šuoliujantį Kanzaso prerijose). Prireikė 3-4 km kol pradėjau jausti bėgimo ritmą.
Brick’us (kol kas tik ramius) planuoju daryti kas savaitę. Jų paskirtis – išmokyti kūną dirbti efektyviai ir produktyviai pakeitus discipliną, nes kitu atveju organizmas gauna šoką ir taškosi energija į šalis ir pirmakursė diskotekoje užgrojus pirmąją dainą.
Vakare įkaliau 30 min treniruotę kojoms. Iki šiol man didžiausiu galvos skausmu išlieka, kur ir kada “įkišti” BFP (bendro fizinio parengimo) treniruotes. Turint minčių?

II. Aštrioji (ne tokia kaip Tom Yum striuba, bet..) bėgimo treniruotė – 3x(200+400+600). Tikslai yra itin paprasti – susigrąžinti greitį (turbūt laikai, kuomet 200m prasibėgimas per 23sek buvo įprasta, negrįš, bet..), priminti organizmui, ką reiškia rūgštelė ir, žinoma, dirbti efektyviau šiame režime.
Buvo sunku, buvo labai labai sunku. Kojos po vakar dienos neklausė, vėjas daužė ir talžė (it SEL’o žodžiai Misiūną), bet paskutinį 600uką subėgau pace’u 2:46 (ot, pasiekimas..).
Po treniruotės atsigavau gan greitai, o tai tik parodo, kad šiuo metu nesu pajėgus išsikrauti. Juk kuo stipresnis esi, tuo giliau gali nerti..

III. Gedas davė pasidarbuoti ant dviračio. Trijų valandų minimas kalvotoje vietovėje su darbu viduje. Trys serijos po 6 min darbo į kalną, kai vieną minutę minama stovint, o kitą sėdint.
Kojose jėga dingo pirmos serijos viduryje, o plaučiai ėmė plyšti jau antrojoje. Tai visiškai kitas jausmas nei bėgant. Net nemoku jo apibūdinti. Sakykime, bėgime dar galiu pakovoti, o čia pyst ir išjungė mane. Tačiau atsigavau taip pat greitai kaip ir nusivariau. Išvada tik viena – reikia stiprėti ir pratinti save prie tokio tipo darbų.

IV. Tempo run. Viskas paprasta ir aišku – high end aerobic workout – 4 x 2km.
Savaitinis nuovargis “šiek tiek” jautėsi kojose. Bėgant lygumose, kuriose nebuvo vėjo, pace’as pakildavo (bent trumpam) iki  3:40. Džiugina tik mintis, kad laikais, kuomet temp’us bėgiodavau panašiu pace, varžybose 21k bėgau per 71min. Tad gal ir pusė bėdos, nors pačiam vaidenasi, kad bėgau belenkaip lėtai.
Vakare recovery run 7km.

V. Dar viena Gedo paduota dviračių treniruotė – 3 val minimo su viduje 3 po 20min tempo, kai pulsas virš 160.
Liūdna, bet nesugebėjau pakelti pulso į tokias aukštumas (vaikščiojau kalno papėdėje be šansų net pabandyti ropštis į K2). Lygumoje pulsas laikydavosi apie 155-158 ir tik įkalnėse ar prieš vėją sugebėdavau pakelti virš 160. Paskutinėje serijoje, kuomet pakilau nuo sėdynės, pulsą trumpam kilstelėjau iki 172.
Mano nuomone, įtakos turi pavargusios kojos ir žinoma, kad jėgos trūkumas. Po pokalbio su treneriu, sakėm kad keisime treniruotes (rekoveriukui kalsiu daugiau alaus). Xex, jau laukiu kitos savaitės.

VI. Long run diena. Labiausiai nelaukiama diena (nelaukiama kaip pirmadienio rytas sekmadienio vakarą). Pastaruoju metu jie man baisiai nesibėga, baisiai baisiai baisiai nesibėga. Kojos nekyla, pulsas šoka į viršų, energijos nulis. Tad viskas, ką darau – risnoju. Čiuju, kad tai kažkiek ir psichologinis dalykas (niekada nebuvau ir manau, kad niekada nebūsiu Long run mėgėjas).
Galiu pasakyti tik tiek, kad atkentėjau 25 km. Gelbėjo tik klausoma Bradley Wiggins knyga.

VII. Poilsis. Jo reikia. Labai reikia.

Galite susidaryti nuomonę, kad daug verkšlenu ar kad man nuolat sunku. Ne, taip tikrai nėra. Man belenkaip patinka tai, ką darau. Net jaučiu (ir filme “Šeštasis pojūtis”), kad būtų galima “įkalti” daugiau. Tiesiog šią akimirką esu kiek primiršęs jauseną didesnių krūvių, o ir gerbiamiems skaitovams noriu tiksliau perteikti atmosferą bei treniruočių dvasią. Taip pat reikia suvokti (susimildami, susivokite), kad tai pirmas kartas, kuomet derinu dviračio minimą su bėgimu.
Kita savaitė suplanuota labai panaši. Tik planuose yra numatyta kiek padidinti apimtį. Na, o kaip seksis, pamatysime. Daug ką lemia ir orai. Kartais “gaunu” 45km/h vėją, kuris sujaukia planus. Tuomet belieka, kaip tai pirmakursei studentei, besitaškančiai per pirmąją dainą, atsibusti bala žino kur.

Per savaitę:
Dviračiai 7 val 26 min
Bėgimas 5 val 40 min
BFP 0 val 50 min

Tekstas parašytas Consolacao, Portugal.

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E

0 comment
1

You may also like