fbpx
Home Dienoraštis Pyktis #2

Pyktis #2

by Neko

Žmonės savyje turi daug pykčio. Kartais jo yra tiek daug, kad jis netelpa jų mažose sieloje. Pykčio perteklių jie laiko tamsiuose sandėliukuose, esančiuose požeminiuose parkinguose. Tai slaptos buveinės apie kurias žino visi, bet apie kurias bijo kalbėti.

Jeigu jis [pyktis] būtų normalus, šio pasaulio padargas (nežinau, kodėl pasirinkau šį žodį), tai jis, kaip ir visi dalykai, būtų pavaldus gamtos ir žmonijos dėsniams. Jį kankintų troškulys ir alkis, jis merdėtų, sirgdamas maliarija, maru ar raupais. Jo kiekybę mažintų infliacija, anksčiau ar vėliau jis bankrutuotų ar palūžęs nuo vienatvės, išprotėtų.

Bet ne, jis kaip betmenas, žmogus voras ar pinipūchas turi antgamtinių galių. Kuomet jam skauda, jis stiprėja ir liejasi it iš Etnos tekantis raudonas skystalas, naikindamas viską aplink save. Kai siaučia negandos: marai, kovidai, kai pasaulis skęsta vandenyje ar radioaktyviosiose dujose, jis veisiasi dar greičiau. Tai kažkoks nenormalus padaras. Tam, kad galėtų daugintis, jam nereikia partnerio, liaudiškai vadinamo – antrąja puse. Jis minta viskuo, kas pasitaiko jo kelyje. Pusryčiams kemša mufinus, įdarytus aplinkinių gera nuotaika ir šviesiomis emocijas. Kuo puikiausias padažas prie visų patiekalų yra sėkmė, šypsenos ar geras vibe’as (taip pasakytų čiuvas, galėjęs tapti ponu prezidentu). Pilvo auginimui idealiai tinka negatyvumui: pavydas, baimė, kerštas.

Pasaulyje, kuriame tamsių sandėliukų kiekis tik auga, tampa nejauku vaikščioti gatvėmis. Baisu net kvėpuoti. Šypsenos – erezija, gera nuotaika – liga, o kitokia nuomonė -išsišokimas, vertas sudeginimo.

Būčiau naivus, o tuo labiau apgavimas, sakydamas, kad neturiu to įnamio. Visi mes jo turime daugiau ar mažiau, bet galiu tik pasidžiaugti, kad dar netenka nuomotis nei vieno kvadratinio centimetro juodojo sandėliuko. Kol kas jis telpa manyje ir tik retais atvejais išvysta dienos šviesą. Vakar dienos įraše minėtas trečiadieninis pašnekovas pasakytų, kad tai nėra gerai. Tokie dalykai, lyg šunys aštriais nagais drasko žmogų iš vidaus. Tad būtina juos išvesti pasivaikščioti, nukirpti nagus ir gal net kastruoti, nors kaip ir minėjau. Tai keistas padaras. Jam nereikia partnerio. Jam reikia. O ko jam reikia?

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂

0 comment
2

You may also like