Nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad mano pagrindinis tikslas yra 10 kilometrų prabėgti greičiau nei per 30 min. Šį tikslą išsikėliau dar 2016 metų pavasarį. Tikiu, kad kai kam tai atrodo jau labai seniai, o mano nuomone, kad sporte rezultatai neateina per vieną naktį. Neužtenka tik labai norėti ir daug dirbti. Viskam savas laikas. Šiam rezultatui turiu užaugti kaip sportininkas. Na, o kad daugumą jūsų geriau suprastų kaip viskas vyksta sporte, rašau pavyzdį: obuolių pyragą kepame iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje 40 min. Jeigu bandysite kepti 250 laipsnių temperatūroje, manau, kad suprantate, jog pyragas greičiau neiškeps, o rezultatas jūsų netenkins. Taigi, toks jau tas sportas.
Po pavasario varžybų (Varšvoje ir Rygoje bėgau po 10 km) likusias gegužės mėn. Dienas ir birželio mėnesį skyriau poilsiui, atsistatymui ir varžyboms (Triatlono taurės etapuose bėgau estafetėje). Mano poilsis nebuvo gulėjimas ant sofos. Aš daugiau dėmesio skyriau bendram fiziniui, sumažinau savaitinį nubėgtų kilometrų skaičių ir žinoma, nedariau labai sunkių treniruočių.
Prisipažinsiu, pavasaris man buvo sunkus. Dariau daugybę sunkių treniruočių, apie kurias rašydavau savo Fb paskyroje. Taigi, atsigavimas po pavasario truko ilgiau nei planuota – iki pat liepos mėnesio. Šį atsigavimo (tarpinį) laikotarpį prailgino tos pačios Triatlono taurės varžybos. Tačiau liepa ir rugpjūtis buvo darbingi.
Per liepos mėnesį nubėgau 535 kilometrus. Dabar mąstau, kad tai nėra daug, tačiau daugiau kilometrų išspausti dar nebuvo sveikatos. Per šį mėn. sunkiausios treniruotės atrodė taip:
- 3 serijos 2km + 1km + 400;
- 30 km long run po 4min, užbėgant po 3:45;
- 8 km tempo run;
- 4x10min tempo run;
- Long run 35 km;
Dariau ir daugiau stipresnių treniruočių, tačiau šios surašytos buvo liepos mėn. uogytės.
Rugpjūčio mėnesis buvo darbingesnis, nors nubėgta tik 470 km. Gavosi mažiau kilometrų nei liepos mėn., tačiau daug didesnė koncentracija buvo skirta kokybiškam darbui nei tuščiam kilometrų rinkimui (labai svarbu suprasti, kad tai nėra copy paste pagal kažkokį vadovėlį, o grynai atsižvelgiama į mano organizmo galimybes).
Pagrindiniai mėnesio darbai buvo:
- 21 km Žasliuose po 3:45;
- 25 km long run su paskutiniais 5 km po 3:25;
- Intervalai 4x3km + 2x1km;
- Greiti intervalai 7x1km;
- 10 km varžybiniu pace – 3:23.
Taigi, tokie du mėnesiai plius taper’is (krūvio mažinimo etapas) ir Kopenhagoje subėgau pusmaratonį per 1:11.29.
Rudenį bėgau pusę maratono, nes kartu su treneriu nusprendėme, kad šiame etape man stipriai trūksta ištvermės – darbas padarytas. Kitas etapas – greičio kėlimas. Na, o trumpai apie pačias Kopenhagos pusės maratono varžybas, tai jos yra tiesiog tobulos. 24 tūkstančiai dalyvių! Pilnos gatvės žmonių, kurie ateina palaikyti bėgikų. Nuo pirmo iki paskutinio metro lygi trasa. Pasikartosiu – tobula šventė 🙂
Kopenhagos pusmaratonis man buvo pirmosios oficialios šios distancijos varžybos, kuriose bėgau rezultatui. Pirminis planas buvo prabėgti greičiau nei per 1 val. 13 min. Tačiau rugpjūčio mėn. gimė mintis, kad visgi reikia bėgti “ant 12”. Tad varžybų dieną bėgau tolygiu greičių, “neužsiroviau per greitai”. Pirmi 15 km gavosi po 3:24, na o likęs 5-ukas net šiek tiek smagiau. Paskutinis kilometras – 3:16. Taigi, esu patenkintas savo pasiruošimu ir rezultatu. Žinau, kad “einant ant maksimumo” reikia šiek tiek daugiau rizikos ir pradėti bėgti drąsiau, tačiau pirmam kartui pasirinkau saugesnį variantą ir tuo džiaugiuosi 🙂
Dabar beliko dar vienas startas Latvijoje ir tada poilsis, net 10 dienų poilsio!
