Neseniai perskaičiau mėgstamos autorės, Françoise Sagan, biografiją. Jos kūrybą mane papirko nuo pirmųjų prisilietimų. Papirko laisvumu, nebanaliu tiesmukumu ir gyvenimo būdo propagavimu, kurio, maniau, kad norėčiau. Jūs mane teisingai supratote,…

Mintys, paleistos gyventi tekstų formatu pritvinksta nepriklausomybės nuo manęs poskoniu. Išgalvotos ir išjaustos, tamsios ir šviesios, alsuojančios pykčiu, nusivylimu, o taip pat ir džiaugsmu, nebe priklauso tik man. Įgavusios fizinį pavidalą,…

(da)gyvenau iki gyvenimiškojo etapo, kuomet pasirašau visokiems šposams. Vienas jų – Baika tour, į kurį, iš pradžių, užsirašiau, o tik vėliau pagalvojau, kad gal aš truputi ne ten papuoliau, nors…

Mojuojantys vėliavomis, garsiai rėkiantys, dažnu atveju, vietoje argumentų, naudojantys keiksmažodžius, stoja mūru ginti šalį, šeimą.. Tik vargu, ar jųjų vadai yra tikrieji šalies gelbėtojai, šalies, kurios ginti nereikia.

Ilgą laiką, grįžus iš Portugalijos, buvau tuščiai keistas. Tylėjau. Nerašiau. Mąsčiau, kaupiau, bendravau, ištaškydavau save visur ir visiems, o galiausiai vakare, stebėdamas pro langą, besileidžiančios saulės raudonai nudažomus debesis, nerasdavau…

Važiuoti grupėje – labai nejauku. Ypač man, nė karto nevažiavusiam joje. Aš suprantu, kaip reikėtų elgtis, suvokiu, kaip turėtų elgtis kiti, bet niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje. Duobės, vėjas,…

Ar užmarštis yra vienintelis žmogaus kelias į sutelktinę bendruomenės laimę? Ar tik paslėpti dalykai užmaršume, gali priversti skirtingas komunas sugyventi taikoje, o kariaujančias tautas – sudėti ginklus? Kazuo Ishiguro tiesiogiai…