fbpx
Home Mano pasaulis / Mintys Norėčiau mokėti kalbėti prancūziškai

Norėčiau mokėti kalbėti prancūziškai

by Neko

Gaila, kad nemoku prancūzų kalbos… Ji būtų pravarti vygdant socialinius tyrimus (kažkuo panašu į STT, bet kiek švelnesnė jos versija – STV (Socialinių Tyrimų Vygdymas)). Pradėčiau nuo to, kad kurį laiką skaityčiau „Le Monde” antraštes (neturiu tiek daug laiko, kad galėčiau sau leisti skaityti pilnus straipnius) ir skaitovų komentarus. Facebook’e pasifolovinčiau (nesumaišykite su falafeliais) Mak’a’roną (sulietuvinau Emmanuel Macron pavardę), Gérard Depardieu, Michel Houellebecq, Zinédine Zidane ir Albert Camus (nesvarbu, kad jo nėra tarp gyvųjų), kad dar geriau (nes „Le Monde” jau bus pašvietusi mane) suprasčiau srovenančias prancūziokų mintis. Paskutinis žingsnis apšvietos link – dalyvavimas Facebook’o grupėse. Mano favoritės būtų: „galiu pavežti”, „5G draugai”, „Jauna ir karšta”, „Unfollow Le Monde”, „FUEU” (šitos geriau nešifruosiu, bet jeigu kam įdomu, PM).

Klausiate kam viso to reikia (debiliškas sakinys, kuris naudojamas interaktyvui sukurti, o aš „įmetu” jį į  savo tekstą, kad galėčiau parodyti skaitovui antrąjį sluoksnį, tai vadinama gyliu)? Atsakymas – paprastas, norėčiau palyginti dviejų nacijų, vytautaičių ir napoleoniečių palikuonių elgsenos modelius. Nekalbu apie Tour de France versus krepšinis, varlių šlaunelės versus šaltibarščiai, giljotina versus audimo staklės.  Aš norėčiau pasikapstyti po žmonių mąstymo ir elgsenos vingrybes, bet kadangi nemoku prancūziškai, tenka tik spėlioti… (arba pradėti mokytis prancūzų kalbos. Būtų verta nes dievinu prancūzišką kiną ir literatūrą).

Pradėsiu kiek nuo senesnių laikų. Dar prieš kokius 15 metų Lietuvoje į bėgikus žiūrėdamo kaip į šiek tiek nenormalias personas. Padėti pataisyti galėdavo nebent dėvima Lietuvos rinktinės apranga, mat sporcmenas. Paprastas žmogus (kaip sako politikai) su bėgimu negalėjo būti sutapatintas, tai tarsi vanduo ir aliejus, nelimpa nors tu ką (prieš gamtą nepasišakosi). Sakykime, didmiesčiuose būdavo gal kiek ramiau. Juose be keistuolių šmirinėjo (ir šmirinėja) begalės pačių įvairiausių frykų. Žmonės pratę prie šios peizažo nebekreipė dėmesio. Tačiau periferijoje bėgantį asmenį su tympomis (vyriškos giminės atstovą) vietinės faunos atstovai pavežėtų bagažinėje iki artimiausios giraitės. Bachūrų krašte joks vyras nebus su kalgotkėmis (juokingas žodis)! Ir leiskite pabrėžti, kad visą tai vyko prieš kokius 15 metų, maždaug Pakso prezidentavimo laikais. Na, o dabar „paimkime” prancūzus. Google paieškoje susirandame Liudviko XIV portretą (geriau žinomas Karaliaus saulės nickname’u). Žmogus su pėdkelnėmis 17 amžiuje valdė Prancūziją!! Štai kokia tolerancija švyti prancūzai palyginus su mūsų kraštu.. am, nors Liudvikas XVI neteko galvos būdamas karaliumi, bet tai – kita istorija. Taigi, jeigu vykdyčiau STV veiklą, man būtų įdomu palyginti (gerai žinome kas Lietuvoje yra lyginimų šampinjonas), kas leido susiformuoti tokiems skirtingiems požiūriams: dievybės, Karalių turėjimas (mums nelabai sekėsi šiuo klausimu), vynas versus degantis vandenėlis, edukacija, o gal abra kadabra?

Norėčiau palyginti mūsų tautos elgsenos ypatumus per šią prizmę: kodėl pavasarį mes buvome tauta, plojanti medikams balkonuose, kuomet kovyduko galima sakyti beveik nebuvo, o rudenį, kuomet jis (covid 19) eina per Lietuvą it naciai risnojo link Staliningrado 20a viduryje, prekybcentriuose žmonių daugiau nei vasaros metu uodų pas babą kaime. Gal kritinė lietuvaičių masė yra bailiai (?) Kol nebuvome artimiau susipažinę su šiuo virusu, baimė mus laikė už visų galūnių namuose, nes švietimo nesužalotiems neuronams, ši pandemina prilygo Norstradamo pasaulio pabaigai. Gal kritinei lietuvaičių masei tai buvo naujas trendas (?) Nieko negali būti geriau nei sėdėti namuose ir kurti TIK TOK video, imituoti darbą iš namų, arba suvokti, kad turi šeimą ir skirti jai daugiau dėmesio (tai liudija išaugęs smurto artimoje aplinkoje rodiklis). Gali būti, kad mes esame švenčių tauta. Tuomet reikėtų pasvarstyti apie galimybę apgyvendinti Santą Klausą ir Velykų kiškutį prezidento rezidencijoje. Vienu šūviu iš lanko su optiniu taikikliu (buvęs Aplinkos ministras tam pritartų) nušautume du žvirblius (ir taip jų per daug privisę): rezidencija nebūtų tuščia, nes gerb. Gitanui fainai gyvenasi regioniniame parke ir turėtume nuosavus šventinius talismanus!

Velniava, jeigu mokėčiau prancūziškai, galėčiau suvokti, ar čia mes tokie mediniai ar visame pasaulyje vyksta tokie pat žmogiški procesai. Klausimas, ar tai kažką keistų. Galimai, kad ne, bet bent jau būtų ramiau žinant, kad ne tik Lietuvoje akropolių lankytojai juokiasi iš tų, kurie fotografuojasi prie eglučių, bet ir eifeliečiai šmaikštauja iš eliziečių. Jeigu mokėčiau pranzūziškai, išsiaiškinčiau, kiek procentų prancūzų tiki, kad su vakcina nuo kovyduko mums suleis 5G bangomis valdomus čipus, kurie žmonių makaulėsi instaliuos dulkių siurblio operacinę sistemą. Nesu sociologas ir nedariau jokio apklausos (nes kaip žinome, jos rodo š), bet galiu pasinaudoti savo analitiniu (vatnikai juokiasi iš šio žodžio) mąstymu ir paskaičiuosiu Lietuvos %: seimo rinkimuose balsavo (grubiai) 45%, vadinasi 55% visuomenės yra apolitiška; „įdomūs” kandidatai ir politinės jėgos gavo apie 40% palaikymo; žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 21% gyventojų; pienas pabrango 3%; knygų perkamumas auga… atsakymas Lietuvoje yra apie 60% (plius minus 25% paklaida) įdomių asmenybių, klausimas, o kam priklausote jūs, gerbiamasai skaitytojau.

Et, jeigu mokėčiau prancūzų kalbą, emigruočiau iš Lietuvos ir skinčiau vynuoges Normandijoje (štai ir išlindo yla iš maišo kam man reikia mokėti prancūziškų k.), o dabar tenka sukti galvą ar nuo rytojaus galėsiu bėgioti, mat priklausau tai kategorijai žmonių, kurie stengiasi laikytis taisyklių, vardan (kaip sakė Kudirka) bendros gerovės. Tik klausimas kiek ir kam jos reikia (?)

P.S. Bent jau vieną personą žinau, kuriai gerovė yra svarbi 🙂

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E

 

0 comment
4

You may also like