Tai bus trumpas įrašas apie mus, mus supantį pasaulį ir jo kreivumą. Tačiau absoliutinti negalima.
Kai parašau, kad nutiko kažkas gero – sako, kad giriuosi.
Kai parašau, kad kažkas blogai – skundžiuosi.
Kai pasidalinu atliktais (mano nuomone) gerais darbais – keliu savo vertę.
Kai esu savimi – esu nenatūralus.
bet kad ir kaip viskas būtų, žmonėmis aš tikiu. Tik jų skaičius mažėja. Su kiekviena diena. Beveik eksponentiškai.
bet kad ir kaip viskas būtų kreiva, o tame tarpe ir aš.
„Turiu” žmonių, kurie man yra svarbūs.
„Turiu” žmonių, kurie nustebina iš gerosios pusės.
„Turiu” išimčių iš taisyklių. Retai, bet „turiu”.
ir taip, kaip mes matome pasaulį. ir tai, ką įžvelgiame kituose yra mūsų pačių atspindys.
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂
