Susimąsčiau, o gal jau būtų pats laikas grįžti į doros kelią ir pradėti treniruotis nuosekliai. Šios išganingosios mintys vemtelėjo mano galvoje, kuomet supratau, kad pralėkė net 8 mėnesiai be tikslingo sporto. Žinoma, viskam yra savo priežastys.
Prasilėkime greituoju būdu kaip ir kas vyko:
1. 2018 metai buvo jėga. Po mano kojomis krito net trys asmeniniai. Jaučiausi gerai, žinojau, ko noriu, o svarbiausia sveikata vėl leido kapoti iki nugriuvimo (deja).
2. 2019 metais „atėjo” laikas klastingam „deja” smūgiai iš kairės, o tuomet dar keli smūgiai gulinčiam. Išvertus į žmonių kalbą – persitreniravau. Iki galo tinkamai neįvertinęs savo galimybių ir galimai kiek per atlaidžiai pažiūrėjęs į atsistatymą, įkritau į duobytę, iš kurios pradėjau lipti tik 2020 pavasariop.
3. 2020 metai, kaip ir daugumai buvo, šūdas su keletu gerų intensijų. „Gavau” traumą, kurios nėgalėjau laiku išsigydyti dėl pandemijos. Tačiau atradau plentinį dviratį ir nepastebėjau kaip susirinko keli tūkstančiai kilometrų, o mano spintoje atsirado dviratininko aprangos ir visas kitas stuff, būtinas lekioti plente.
4. 2020 metų spalio mėn. (pasėkmes jaučiu iki šiol) čiučiut sušlubavo sveikata (kaip tai užknisa, negaliu).
5. 2021 metų sausio mėn. atlėkiau kuriam laikui pagyventi į Portugaliją (plentinis karboninis draugelis atskrido kartu).
Trumpas rezume.
Viskas, ką per šį laiką dariau, tai kaltinau gyvenimą ir egiptiečių dievus (juokauju, juokauju dėl apkaltos gyvenimui). Iš tiesų tai visus šiuos mėn. (o jų net 8) judėjau ramiai. Na, ok buvo keletas atvejų, kuomet įkaliau kiek hard core: subėgau keletoje varžybų už komandą; 3-4 kartus buvau stadione, norėdamas prisiminti kaip atrodo jo danga; dariau, am kokias 5 stipresnes treniruotes ant dviračio; būdamas jau Portugalijoje subėgau 32 km trail su 1000+ vertikalių metrų. VISKAS. Visi kiti darbeliūkščiai tik žemu pulso dažniu. Kalbant liaudiškai, tapau dyzeliu. God damn, kaip aš jų nepernešu. Ai, tiksliai, vos nepamiršau pasakyti. Bėgiojau tempo run, bet šventai pagal pulsą, tad suprantate.. ane?
Rezume’s rezume.
Sportavau gan nemažai, bet tik ant žemų apsukų, o norint įkalti varžybose, to neužtenka. Tad pats laikas imtis veiksmų.
Norint treniruotis sistemingai, reikia žinoti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius planus. Kol kas šiek tiek stringu ties abiem, bet manau, kad tai gan normalu. Juk paskutinieji keli metai iš manęs atėmė daug pastikėjimo savimi (kurį ketinu susigrąžinti). Nežinomybės priduoda ir pasaulinė pandemija. Nors jos įtaka nėra super didelė (asmeniškai man). Taip, sucks, kuomet nėra tikslaus varžybų grafiko, bet tai nėra pagrindas nesitreniruoti (labiau pasiteisinimo paieškos).
Taigis, mano ilgalaikis planas yra grįžti į 2018 metų formą, o trumpalaikis, sakykime, pusmečiui:
- Susidėlioti tinkamai savaitinį krūvį, kol kas, viskas, ką dariau buvo bardakas (bet nesiskundžiu);
- Pradėti treniruotis, ne tik easy’inti per bėgimus ir dviračio važiavimus;
- Pasidėlioti tikslus.
Kaip aš matau vasario mėnesio savaitnį krūvį: (tik primenu, kad būsiu Portugalijoje)
- 3 važiavimai dviračiu. Kol kas nedariau nei vieno darbo būdamas čia. Žinoma, kažką pridaryti būtų sunku, juk aš gyvenime nesu matęs tiek kalnų (taip, man tai jau yra kalnai). Ilgiausias važiavimas dviračiu buvo 97 km, kurio metu „surinkau” 1800 vertikalių metrų. Kaip sakė Gedas, mane treniruoja reljefas.
Šią savaitę per vieną minimą prasilėkiau 60 km, per kurį „surinkau” 500+ vertikalių metrų. Toks jausmas, kad kalniukų kelyje beveik nebuvo. Xex, kojos ir kūnas imi priprasti prie reljefo.
Žinoma, dabar gyvenu prie vandenyno, norint galima išvengti daug vertikalo, tad galimai treniruotėse jau gausiu kažko įdomiau. Labai, labai labai tikiuosi. Nors mano didysis planas, kad važinėjimas plentiniu būtų kuo didesnės apimties aerobinis darbas. - 3 bendro fizinio treniruotės. 2 treniruotės kojoms ir 1 Core. Manau, kad šioje vietoje viskas kaip ir aišku.
- 4-5 bėgimai. Ir štai čia noriu pasitestuoti. 2 bėgimai būtų darbiniai: vienas – tempo run pobūdžio, o kitas – aštresni intervalai. Realiai pastarųjų nedariau omg kiek daug laiko.
Šią savaitę nusprendžiau, kad būtų pats laikas prasimiklinti, duodant kūnui anaerobinio darbo. Pasidariau 8×400, kuomet poilsis 2min ristele. Mano organizmui tai buvo šokas. Toks jausmas, kad nebemoku bėgti greitai. Ir ne tik, kad nemoku, bet ir nesugebu. Kojos nesidėlioja taip, kaip norėčiau, kvėpavimas, tarsi, iš filmo „Pagieža„, o greitis, ką ir kalbėti, jo tiesiog nėra. Visą tai ilgos pertraukos, be tokio darbo, pasekmė. Na, bet niekis, pripratinsiu savąjį kūnelį „kentėti” ir „virti” laktate.
Trečioji savaitinė treniruotė bus skirta long run’ui. Tai tiesiog ilgas ir ramus aerobinis darbas. Mėgstu sakyti „stovėjimas” ant kojų.
Na, o likę keli – easy/revovery run’ai, atsižvelgiant į savaitę ir savijautą.
Susidėlioti tiksliau dienų negaliu, nes tenka nuolaots taikytis prie oro sąlygų. Kaip pvz. šiandien planavau mintį 3 val dviračiu, bet lauke siaučia 40-45 km/h vėjas. Gedas patarė nerizikuoti. Tad dviračio minimas bus pakeistas į long run’ą.
Tikslai
Noriu grįžti į tuos laikus, kai galėjau gerinti asmeninius. Planas šių metų rudenį pasigerinti 10km rezultatą. Kitas planas yra sudalyvauti Plento ir Triatlono taurėse su Affidea NEKO team chebryte. Taip pat pamąsčiau, kad galėčiau būti labiau komandinis žaidėjas ir NEKO Runners šeimoje, tad esant galimybėms padėsiu savo bėgikams gerinti asmeninius, pace’indamas ar pan.
Ilgalaikis tikslas – save išbandyti triatlone, tačiau kol nemoku plaukti (tikiuosi, kad Igoris mane išmokytis) į tą šaršalą nelysiu. Triatlono pasaulyje būsų estafetinis karys (bėgime arba minime).
Galutinis rezume.
Dažnai susilaukiu komentarų (net keista), kad galėčiau sistemingiau aprašyti savo treniruotes, o ne tik dalintis jų nuotrupumos IG story’iuose. Nenoriu prisižadėti, kad man pavyks itin gražiai ir sistemingai rašyti savo treniruočių blog’ą, mat dėlioti savo gyvenimiškas mintis man sekasi lengviau, bet tikrai pasistengsiu įnešti nuoseklumo šiose rašliavose.
Taigis, šiam kartui tiek. Šoku į savo bėgimo batelius ir lekiu pačekinti kaip seksis bėgti tokiomis vėjingomis oro sąlygomis.
Tekstas parašytas Consolacao, Portugal.
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E
