fbpx
Home Kūryba Laikas (ne)gydo

Laikas (ne)gydo

by Neko

Protingieji dėdės (ir išmintingosios tetos), o ypač tie (ir žinoma, tos), kurie itin mėgsta, it papūgos nuolatos (persiprašau už suabsoliutinimą) gargaliuoti išmintingomis išminčių (sakoma, kad taip dėlioti minčių nevalia) tezemės, pasakytų man, naglai žiūrėdami į akis, kad laikas gydo. Mėtosi begėdžiai tokio pobūdžio banaliomis it pirmadienio rytai frazėmis. Tripsena iš malonumo vietoje savo mažutėmis kojytėms, tarsi, jų piršteliukai būtų paveikti amžino įšalo. 

 
Laikas gydo. Tik du, bet užtat kokio stiprio, amžinos šviesos ir tamsos dvikovos nuglūdinti žodžiai, privalantys ir įgalinti (patinka šis žodelytis) atitaisyti visas visatos pridarytas kiaulystes (nesuprantu, kuo ir kodėl nusikalto kiaulės). Sunku net pasakyti, kam vargšai alchemikai tiek šimtmečių (iš tiesų, tik du) triūsė kurdami eleksyrus, kuomet tikroji magija slypėjo ir tebeslypi laike, nepavaldžiame net.. (užbaikite palyginimą patys)
 
Esu tik mažytė dalelytė, artėjanti prie neigiamos (teigiamai neužtenka karmos taškų) begalybės pabaigos, stebint savosios padėties pokytį X ašyje. Užduodu daugiau klausimų nei to reikalauja filosofinių traktatų etiketas ir garsiai užrėkiu, nes tyliai nebemoku kalbėti, kad nieko jis negydo jeigu juo nėra tikima. Galimai esu niekam tikęs brokas ar išimtis iš taisyklės. Galimai šioje erdvėje esu lygiai tiek pat “reikalingas” lyg tokiu buvo išgalvotasis ir amžinai gyvenantis Martinas Idenas.
 
Esu nepagydomas ligonis, žengiantis iš kažkur į niekur, neieškantis paguodos, bet skleidžiantis nenuginčijąmą tiesą (kas, beje, patapę itin madinga) svarbią lygiai pusei asmens. Esu nesigydantis, kasdienybės blaškomas pakeleivis, netikintis laiko gydomosiomis galiomis.
0 comment
1

You may also like