fbpx
Home Mano pasaulis / Mintys kol mes gyvename iliuzijoje

kol mes gyvename iliuzijoje

by Neko

Šio įrašo tekstui prirašiau daugybę įžanginių sakinių. Vieni jų buvo šmaikštūs (man), kiti stvėrė jautį už ragų, o gal atvirkščiai, jautis dūrė ragu tiesiai į dešimtuką, kas dabar jau visą tai supaisys.  Tačiau vienas dalykus aiškus, visi jie buvo kreivi. A nei vienas (ir jūs taip sakot?) nebuvo vertas net kruopelytės pastangų redagavimui. Ir taip, po velnių, nutinka visuomet, kuomet noriu brūkštelėti įrašą svarbiomis temomis. Minčių daug, reziume aiškus, o dėstymas, jis išnyksta lyg geras oras Alpėse. Pyst ir nebeliko. Tad nieko nelaukęs išrėkiu (jeigu tai įmanoma rašant):

kol mes gyvename iliuzijoje, kad būsime laimingi tik padarius „tą ir aną” ar pasiekus „tai”, tol mes būsime smaragdinių griuvėsių princais ir princesėmis

Sakote, kad reikia patikslinimo. Pritariu. Reikia. Važiuojam. Kartą (nors galimai ir daugiau) Ralph Waldo Emerson, žmogus, kurio turėtų nekęsti mano mėgstamas rašytojas, Michel Houellebecq, dėl novatoriškojo individualizmo „stūmimo” į aukštumas yra pasakęs (na, bent jau taip yra manoma): gyvenimas yra kelionė, ne tikslas. Galiu lažintis, kad net didusis princas, Sidharta Gautama, po n laiko, praleisto po medžiu savąją pali kalba pasakytų BINGO!

Aš pritariu mintims, kad laimė neturėtų būti galutiniu (svarbu pabrėžti šį žodelytį) gyvenimo tikslu. Žmogus – padaras, kuris labai greitai adaptuojasi prie esamos situacijos ir kaip tobula auksinė žuvelė užmiršta, kas buvo prieš 30 sekundžių. | Prieš egzą studentas sako, jeigu išlaikysiu, būsiu pats laimingiausias žmogus net ne planetoje, o visatoje. Pyst. Išlaiko (sugebėjo pasigooglinti čiučiut) . Laimės pilnos kelnės. Po gero atšventimo barake, žinoma. Kitą dieną nėra net už ką pieninių dešrelių nusipirkti. Žmogelyčio laimės indeksas kritęs žemiau plintuso. | Bet pala, juk vakar išlaikei egzą, alio?! Kur išgaravo tavo laimė? Kur nuėjo Laima, mes nutuokiame..

Kaip laimė gali būti galutine stotele, kai mes net nežinome, kaip ir kuo ja (pa)matuoti. Kubais, galonais ar decibelais? Kaip galime uždėti štampą „galutinė”, kai nei vienas iš mūsų nežinome, kur važiuojame, su kuo važiuojame ir kodėl važiuojame. Jeigu tikime karma, tai galimai dar važiuosime ir važiuosime šiame pasaulyje ne kartą. Tad tikslas, ar neturėtų būti daug paprastesnis? Išmetant lauk žodį „galutinis”, o laimę įpaprastinti į judėjimą 🙂

Laimė nėra galutinis tikslas – laimė yra kelias.

| Išsilaikysiu vairuotojo teises, mąsto A. Pasiskolinsiu pinigų iš B., C,  ir D. Už tuos šlamančius nusipirksiu automobilį, na žinot, tą, kur japonai gamina (žodžio persivalgiusi sinonimas – pririjus) ir kaposiu juodai. Tuomet uždirbsiu daug daug, grąžinsiu skolas, nusipirksiu naują aftamabilį (nes visgi A. taip jį vadina), su kuriuo varysiu į zaksą, ant šlaito, nuo kurio matosi Gitano namukas ir dar į Palangą palėksiu. Tokius planus suka A. Vat, tada būsiu laimingas – trina rankutėmis A., galvodamas apie ateitį. Na, o dabar reikia susikaupti, kaip baba sako „rūra suspausti” ir kapoti juodai. | Kaip manote, jeigu net viskas vyks pagal planą, ar mano vaizduotės herojus A. bus laimingas? O tiksliau, kiek laiko jis bus laimingas? Čiuju, kad kažkiek bus, kol nutiks gyvenimas ir … ate ate laime.

kol laimė yra rezultatas, tol ji trapi, lengvai sudaužoma ir prarandama

A. gyvenimas galėtų būti kitoks, jeigu savęs neuždarytų į rėmus. Kai …, tai … Sutinku, kad matematikoje „tai” veikia, bet čia.. nop.. nivalit (kaip sako Krasnuxoje). Nors žinot, tam tikros formos laimės formulė yra:

laimė = esamos akimirkos jausena – lūkesčiai

Netikite, o jūs pabandykite įsivertinti, kokia yra dabartinė jūsų padėtis, tiek emocinė, tiek fizinė. Tuomet pasidėliokite lūkesčius, kuriuos šiai akimirkai esate išsikėlę ir voilà, kaip pasakytų jau minėtasis Michel Houellebecq, jūs turite atsakymą. Taip, žinoma, mes negyvename burbule, mus veikia aplinka, mūsų praeities sprendimų šešėliai dabartyje, lojantys šunys, infliacija, kylančios kuro kainos ir t.t. Bet su viskuo galima sudealinti, suvokus, kad dabartis nėra iliuzija, tai vienintelis laikas, kuriame mes iš tiesų esame. Kuriame mes galime būti tokiais, kokiais norime.

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂

0 comment
3

You may also like