Kiekvieni knygų metai savyje turi skirtingą kiekį vis kitokio pobūdžio magijos. Pernykščiai metai įnešė daug jausminės literatūros, turinčios mistikos ir distopijos poskonių.
Didžiausias 2021 metų atradimas, mano paties kiek užmirštas – Haruki Murakami. Būtent šis autoriaus įnešė mistikos į kasdienybę, o nuoboduliui suteikė kitų spalvų.
Mini statistika
Viso perskaitytą knygų – 53
Prancūzų literatūros knygos – 7 (itin mažai)
Japonų literatūros knygos – 10
Man Booker’io premiją laimėją kūriniai – 1
H. Murakimi knygos – 8
Knygų topas
Despentas „Vernonas Subutexas“ – Daužanti, šokiruojanti, besityčiojanti, apnuoginanti knyga apie eilinių (?) žmonių gyvenimus. Nieko naujo, nieko išgalvoto, bet ar taip gali būti? Nors tai tik mes ir mūsų gyvenimai įsprausti į žodžių pančias. Šio kūrinio veikėjų likimai persipynę, scenos absurdiškos, žmonių poelgiai debiliškai naivūs ir naiviai atsainūs. Skaitant „ateina“ suvokimas, kad tai ne aš pamišęs, o pamišę esame mes visi, tik skirtingu lygmeniu.
Jean-Paul Dubois „Ne visi šiam pasauly gyvena vienodai“ – Gan nesunku įvertinti žmogaus poelgius, jo priimtus sprendimus ar elgesį. Nėra sunku priimti ir paskelbti verdiktą. Gan paprasta štampuoti ir mėtytis į kairę ir dešinę įvertinimais: „gerai“, „blogai“, „įdomu“, nesusimąstant apie viso ko pradžią. Žinoma, mąstyti ir permąstyti, kapstytis giliai po praeities vingrybes, ieškant atsakymų į daugybę klausimų nėra būtina, tačiau J.P. Dubois tai puikiai iliustruoja, atskleisdamas pagrindinio kūrinio veikėjo gyvenimo chronologiją.
Kiekviena, kartais net menkiausia detalė, turi įtakos vienam ar kitam žmogaus sprendimui. Tik mes apie tai nesusimąstome. Kodėl?
Romain Gary „Aitvarai“ – Romain Gary parašęs šią knygą, palieka pasaulį.. deja, bet savo noru. Tai intriguojantis faktas, neatsižvelgiant į tragediją.
„Aitvarai“ – pasakojimas apie meilę, gimusią dar vaikystėje, neišblėsusią baisiais karo metais, nors teko išgyventi daug (kad ir kaip banaliai tai skambėtų). Abiems.
Knygoje juntamas ironiškas nusivylimas… Kuo? Matyt.., kad gyvenimu, likimu, pasauliu, savimi (?). Kūrinyje randama daug lengva ranka „įmestų skaudulių, kurie nesikandžioja, nors minčių po savęs palieka daug.
Tai romanas, „turintis“ daug klausimų, bet atsakantis tik į dalį jų.
Perskaičius knygą manyje užgimė jausmas, kad tikri jausmai yra amžini (kad ir kaip banaliai tai skambėtų). Tik reikia pakovoti. „Truputi“.
Kazuo Ishiguro „Klara ir saulė“ – autorius, paėmęs mus už rankos, vedasi per pasaulio platybes, kuriame ima nykti žmogiškumo samprata. Tai pasakojimas apie mažos ribos peržengimą, kuomet imame kalbėti apie žmonių ir robotų bendrumą ir skirtumus.
Tai knyga, kurioje robotė mus pakeri savuoju žmogiškumu, kas natūraliai iššaukia klausimą, apie jo egzistavimą ir formą.
Sally Rooney “ Beautiful words, where are you“ – knyga apie žmonių poelgius, jų vidinio pasaulio vingrybes ir šių vyksmų (ne)derėjimą tarpusavyje. Pasakojimas atskleidžia, kad kalbėjimo stoka ar perteklius gali turėti pačias įvairiausias pasekmes, o mes, žmonės, nors ir labai panašūs, kiekvienoje situacijoje elgiamės savitai. Nieko naujo, bet ar tikrai?
Tai nesudėtinga knyga apie sudėtingi daugialypį gyvenimą, kuomet viskas kinta be racionaliai apgalvotų taisyklių.
Haruki Murakami „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – draugystė, savęs suvokimas, santykiai. Tai temos, kurias šiame kūrinyje narplioja autorius.
Kūrinio veikėjas – kaip įprasta, nėra tradicinis, mums pažįstamo, kasdienio portreto vyrukas. Tai monotoniškai niūrus, nepasižymintis jokiais išskirtinumais, gyvenantis pilkame pasaulyje ir nesiruošiantis keisti(s) veikėjas. Pastarasis kuo puikiausiai suvokia šią savęs būti, be jokių išvedžiojimų priimdamas ją kaip natūralią duotybę. Tačiau emocijų ir jausmų, kurios sunkiai pasiekia paviršių, nors ir šiek tiek keista, aptikti galime. Būtent ų egzistavimas verčia užduoti klausimus, kurie ne visuomet turi atsakymus.
H. Murakami mus įmeta į šiek tiek siurrealistinį pasaulį, įpindamas žmogaus gyvenimo siužetą, priklausantį nuo praeities ir dabarties painiavos.
