fbpx
Home Dienoraštis Džentelmenų pataisos namai #15

Džentelmenų pataisos namai #15

by Neko

Mąstau, kad man, bręstančiam, bet dar neįžengusiam į krizinį gyvenimo laikotarpį vyrukui, būtų naudinga užsirašyti į džentelmenų mokyklą. Žinoma, ši mokslo, šviesos ir dorovinio ugdymo įstaiga neprivalo būti užkoduota ir paslėpta po mokyklos vardo statusu.

Ji gali būti daug atviresnio ir platesnio matymo lauko įstabiu. Galima drąsiai pagalvoti apie mandravoto vardo parinkimą – koledžas. Norint pasiekti dar didesnį, visą aukštinantį pompastiškumo laipsnį, būtinas… Nors koks dar būtinas, privalomas ženkliai garbingesnis žodžio radinys. Pastarasis kiekvienam veltėdžiui svajokliui privalėtų uždegti ar tiesiog pridegti jau blėstančią žaringąją ugnelę. Universitetas. Džentelmenų universitetas. Džentelmenų darymo universitetas (DDU), nors reikia pripažinti, kad šis pavadinimas galėtų būti suprastas klaidingai. Ypač vakarėjančiam pasauliui. Na, ne tam, kuriam besileidžianti saulė jau neišbudina svieto ir ne tam, kuriam „vakarėja, jau vakarėja.. saulė jau žemai žemai .. nanana naaaana na na nanai.. pakilo noras…“ o tam, kuris lygiuosi į šalis, esančias kairėje. Daug labiau kairėje, nei Suvalkai. Privalu nebūti biedniems, bet privalu būti teisingiems, išdrožiant karčią tiesą, kad įstaigai tiktų ir pataisos namų vardas. Et, koks geras sumanymas, kiek geriau ir ilgiau pamąsčius: pataisymo namai būsimiems džentelmenams. Arba džentelmenų pataisos namai. Juk visiems reikia namų, net ir džentelmenams, jeigu jie ir (ne)pataisomi.

Šiuose charizmatiškuose namuose kiekviena paklydusi siela, ieškanti kelio į dorovingąjį gyvenimą, būtų atvesta į protą. Idealiausiu atveju savo noru, kiek realistiškesniu – čiutku su jėga ir elektros šokeliu. Lengva iškrova, įkrova ar pakrova dar niekam ir niekada nepamaišė. Netikite, pasidomėkite vyruko vardu Makmerfis gyvenimo istorija. Jo skrydis su gegutėmis įstabiai įamžintas juodų raidžių pavidalu (Ken Kesey „Skrydis virš gegutės lizdo“). Namuose, kuriuose svečiai sutinkami su noru išmokyti gyvenimo, o išlydimi su noru, kad jie čia nebegrįžtu. Namai, kurie sukuria iš nieko džentelmeną. Namai, kurie iš štampofkės padaro unikumą. Namai, kurie patys iš savęs yra unikumas.

Kodėl aš norėčiau [noriu] į juos pakliūti? Nes kartais jaučiuosi taip tarsi visi aplink mane yra pamišę, o aš vienas dar bandau laikytis. Nors kiek tikslingesnis scenarijus būtų: aš esu pamišęs, o visi mane supantys individai moka/moko gyventi. Tik aš nepasiduodu. Nemoku pasiduoti jų įtakai. Mano instinktai klykia kovoti. O tai, kaip žinia, yra pragariškai sunki dalia. Per daug sunki ir alinanti. Todėl užsirašymas į šiuos namus būtų lyg obuolys Niutonui, lyg šventinto vandenėlio baseiniukas vaidiloms ir vaidilutėms, lyg benzino pliūkštelėjimas Kopernikui ant galvos. Galbūt tuomet aš nurimčiau, kol dar liko prasmės (ne)nurimti. Juk pataisos univero paskirtis – taisyti, tiesa, džentelmenai?

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂

0 comment
3

You may also like