Galiu lažintis, kad tokio minčių srauto, kurį tuoj pilstelsiu iš neišsemiamo žinių liūno, jūs nesitikėjote sulaukti iš manęs. Nesitikėjau ir aš, kad mano pirštai kada nors surinks tokį tekstą: „atskleidžiau (sau) Bostono maratono nugalėjos paslaptį – burbonas”. Tai nėra spausdinimo klaida, tai nėra sumaišytas žodis, vietoje kurio galimai turėjo būti panaudoti tokie žodžiai kaip „raudonas”, „Jonas”, „kapitonas” ir t.t. Jūs mane supratote teisingai, jos paslaptis – alko (žinoma, kad juokauju, bet išsiaiškinkime, kur čia šuo pakastas). JUOKAUJU JUOKAUJU JAUKUOJU!!!
Šiais laikais dauguma mūsų yra stalkeriai (tie vyrukai iš žaidimo apie zombius) arba sekliai morkos (tas vyrukas iš animacinio filmuko). Mes socialiniuose tinkluose sekame draugus (kurie neužknisa), šeimos narius (nors ir neužknisa) ir vienokio ar kitokio plauko mums įdomius žmones. Aš nesu išimtis. Juk net popiežius dalina like’us po savo mėgiamų herojų nuotraukomis. Tik aš seku ne itin daug žmonių, nes esu užkietėjantis (dar ne iki galo užkietėjau) snobas, mąstantis, kad visas tas burbulas iš dalies yra tuštybių mugė. Todėl atsirenku tik man įdomius asmenis, kurie sugeba sukurti arba pasidalinti įdomesniu turiniu (apie tai būtų galima brūkštelti atskirtą įrašą). Viena iš tokių asmenų – amerikietė bėgikė Desiree Linden. Ji prieš keletą metų laimėjo Bostono maratoną (tą šaltąjį), keletą kartų atstovavo šalį Olimpinėse. Žodžiu, ne iš kelmo spirta moteris (kvailai durnas posakis, bet skamba gerai). Taigi, manau, kad nesunkiai galite nuspėti, koks plius minusyra jos turinys – koksas, AK-47 testavimas, Trump’o tusovkės, beach party ir pan. Išmetus mano medinius bajerius pro langą, tai žinoma, kad jos turinys – bėgimas (nors jo (turinio), deja, bet ne itin daug).
Taigi taigis, skrolinu sau ramiai po IG ir, pyst, matau burbono butelaičius savo Samsung’o S9 ekrane (ačiū Samsung, kad neremiate, bet planuojate tai daryti, ačiū, ačiū labai). Pirma mintis, ir vėl Ian (toks buvęs vampyras) reklamina, nes matot, amerikiečiai nėra tokia pasileidusi ir dievobaiminga šalis, tad alko reklama yra laisvesnė (nors realiai nežinau, kokie yra JAV įstatymai šiuo klausimu. Būtų įdomu sužinoti, gal kas žinote? Pone, Kojala, gal jūs?)… Taigi, po keletos akimirkų suvokiu, kad čia ne Ian brand’ukas (nors aš visiškai nesigaudau tame), o omfg tai yra D. Linden įrašas, kuriame jinai reklamuoja (įrašas su #ad) tą velnio skystalą. Ji, olimpietė, bėgikė, sporcmenka, čempionė ir tas tas tas.. daiktas… vaje
Tuomet man tapo aišku, kad ji, žiauriai kieta bėgikė, knygų mėgėja, tą šaltą Bostono maratono dieną buvo varoma aistros sušilti po maratono… [sarkarmas] Niekas man netapo aišku, tačiau šis jos įrašas privertė susimąstyti apie žmonių, kuriamus personalizuotus asmeninius personažus, draudimo politikos subtilybes, butaforijas ir dar bala žino ką.
Žinot, aš su alko ne itin draugauju, o gal jis su manimi nedraugauja. Nesvarbu. Mąstau, kad sporte jam vietos yra tiek pat, kiek senukams kažkokioje šalyje (yra toks filmas, pasigooglinkite), bet taip pat sakau, kad tai neturėtų būti kažkoks taboo ar baubas apie kurį galima kalbėti tik po 23 val. Žmonės vartoja alkoholį nuo neatmenamų laikų. Kiekvienas žmogus jo į save supila skirtingai: vieni mažiau, kiti daugiau, treti dar daugiau, ketvirtų kraujyje leukocitų mažiau nei apynių ar vynuogių kauliukų, pasitaiko ir nevartojančių, bet dabar ne apie tai. Mane sudomino D. Linden viešai parodytas pomėgis. Nekalbu apie kažkokius teisinius pažeidimus, o grynai apie patį faktą. Plius atletės Instagram’o profilio aprašyme šalia užrašo, kad ji yra laimėjusi Bostono maratoną, puikuojasi frazė „viskio žinovė”. Oh, brangusai, Dzeusai, kur ritasi šis pasaulėlis…
Spėju, mąstote, kad dabar jau kaip tvosiu, jau kaip imsiu ją teisti bei moralizuoti šia tema, beeeet… mano akimis ji yra geras atsakingo ir saikino vartojimo pavyzdys (darau prielaidą). Visi suprantame, kad jos pasiekimai sporte yra milžiniški ir kad alko jos gyvenime užima itin mažą dalelę (kitaip ji nebūtų tuo, kuo yra). Žinoma, kad tą suprastumėte, turėtumėte sugebėti mąstyti racionaliai. Kartais sakoma, naujoviškai, novatoriškai arba giliau. Dar būtų nuostabu, kad nebūtumėte kraštutinumų mėgėjas. Nors kas gali pasakyti, kada mes pasiekiame kraštą, o kada esame prieš ar už jo? Taip, niekas. Visi viską suprantame ir traktuojame skirtingai, net kai parašyta juodu ant balto.
Sakau atvirai, man patinka pats faktas, kad ji būdama aukšto lygio atlete neslepia ir nesigėdina savojo pomėgio ir kaip suprantu, žinių (tipo, gal ne veltui save užvadino žinove,a?). Be jokios abejonės egzistuoja stereotipai, kas kam galima, kas yra teisinga, kas kaip turi elgtis ir pan. Tačiau visą tai sukūrėme mes visi kartu ir taikome vieni kitiems į kairę ir į dešinę. Super paprasta klijuoti tokias etiketes kaip: „gerai”, „blogai”, „taip negalima”, „gėdinga”, „neteisinga” arba vertinti per savojo „aš” suvokimo ribą. Juk drąsiai galima šaukti, kad sportininkams nedera tokie dalykai, bet sakykite, kuo jie kitokie? Arba kas ir kada nusprendė taip? Sakykite, ar esate matę F-1 apdovanojimus? Esate matę video, kaip atrodė mūsų krepšininkų interviu po laimėto čempo (tas buvo seniai)? Vaikai, jaunuoliai, suaugę nėra briedžiai, kurie nesuvokia, kad sportininkai kaip ir dauguma žmonių taip pat vartoja alko, bet jie tą slepia, nes pergyvena, kad jų reputacija nukris vartojančių žmonių akyse. Ar man vienam tai skamba apgailėtinai?
Žinau, kad galima teigti, kad D. Linden post’as yra reklama, skatinanti vartojimą ir t.t. Taip, tam pritariu! Taip Taip Taip!! Tačiau viskas ir visuomet (beveik) turi dvi medalio puses. Nežinau, kokiais briedžiais reikia būti, kad naiviai tikėtume, kad „vaikai” iki 21 metų nežino, kas yra alko ir kad jų nepasiekia reklama. Nežinau, kokiais stirninais reikia būti, kad naiviai galvotume, kad taip kažką apsaugosime slėpdami ir drausdami. Kam reikia, tas geria. Kam reikia reklamos, ją randa per „Farus”, per „TV Pagalbą” ir per panašų brukalą (ir ji daug labiau žaloja). Deja, bet dalis su tuo susiduria kasdien namuose. Tai labai sunki, skausminga ir plati tema. Tačiau pagalvokite, ar teisingai ugdomas supratimas, sakant vaikams, kad alkoholis yra blogai, o kiekvienas balius, kiekviena, net menkiausia proga yra pažymima „laistymu”. Kaip jau minėjau, net varžybų apdovanojimuos pursloja šampano purslai. Nematau ir nepagaunu logikos. Ar jos nereikia ieškoti ten, kur jos nėra?
Aš visuomet sakau, kad viskas slypi edukacijoje ir kalbėjime kalbėjime kalbėjime. Žinot, mane lengvai erzina klounada, kurianti butaforines iliuzijas apie rožinio pasaulio rožinius gyventojus. Tad mąstau, o gal reikėtų daryti atvirkščiai: paaiškinti, kodėl ir kiek išgeriama, koks poveikis (galima sakyti, kad yra daug ir įvairių programų… bet gerb. dėdės ir tetos, karalius nuogas, atsimerkite). Gal tikrai reikėtų dar daugiau aiškinti kaip tai kenkia. Gal reikėtų mažiau drausti ir slėpti, tikintis, kad niekas to neras. Žmogaus prigimtis yra priešintis ir ragauti uždrausto vaisiaus. Netikite, paklauskite Adomo. Aš neturiu atsakymų, bet mąstyti ir abejoti galiu, tiesa?
D. Linden nėra lietuvė, ji gyvena šalyje, kamuojamoje kitokių problemų. Tačiau ji yra žmogus, parodantis, kokia ji yra. Taip, aš nesu už tokius įrašus (ir pats tokių nedėčiau, bet… nesu konservatoriškai rėklus, kad aiškinčiau, kas ką gali ir ko negali. Žinoma, viską reaguliuoja skirtingų šalių skirtingi įstatymai ir esu už tai, kad alko kiekvieno žmogaus gyvenime būtų kuo mažiau (nes reikia rūpintis sveikata), bet kartu aš esu už tai, kad žmonės būtų tuo, kuo yra, o ne dirbtinai sukurtomis marionetėmis, neturinčiomis stuburo. Tai jau yra aliuzija į D. Linden parodymą tikrojo aš. Mąstau, ką ir kaip rašytų lietuviškieji portalai (hipotetiškai) jeigu kažką pan. parodytų koks nors įžymus Lietuvos atletas. Įtariu, kad būtų linčiuojamas.
P.S. Tai jokiais būdais nėra alko reklama.
P.P.S. Tai jokiais būdais nėra skatinimas vartoti.
P.P.P.S. Tai tekstas, kad reikia būti savimi 🙂
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E
