Gan dažnai pokštauju (mat esu išdykutis), kad gyvenimo pabaigoje manęs laukia one way (dabar labai modna taip sakyti) kelionė į šiltus kraštus. Tačiau darau prielaidą, kad tai nebus kelialapis į Gran Kanariją, Dominykos respubliką ar Balį (nors niekas nežino kaip bus). Galimai tai bus kažkuo panašu į H. Memling’o triptiką „Paskutinysis Teismas“. Pragare manęs tykos pekliškos šėlionės su pusnuogėmis velniūkštėmis sieros kubiluose (net neabejoju, kad apačioje juos nuomos lietuvaičiai). Juk ne itin doro krikščiono galas (skamba dviprasmiškai, ane?) privalo būti toks ir ne kitoks. Jeigu klystu, drąsiai meskite pirštinaitę man į veidą.
