Blog’as
Šį tekstą sudarys dvi dalys: pirmoji – mano meniškos sielos įvadas apie kraujo tyrimus, jų svarbą ir t. t., ir antroji, techniškesnė dalis – aptarsiu savo išplėstinius kraujo tyrimus ir pasidalinsiu su jumis savo įžvalgomis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Pastaba. Šį straipsnį rašiau pasitelkęs net dviejų specialistų pagalbą.
Gerų knygų esame skaitę visi, bet kartais į mūsų rankas patenka knyga, kuri atitinka tos akimirkos nuotaiką. Ruth Ozeki romanas “Knyga laiko būčiai” nuo pirmos pastraipos atsidūrė mano skaitytų knygų tope.
Dažnai girdite frazes: neskubėk, bėk žemu pulso dažniu, nepersistenk, nepamiršk kvėpuoti arba išmok teisingai kvėpuoti, pradėk nuo nedaug. Tačiau, tikiu, kad pradžioje net neaišku, kas yra pulsas, kiek yra nedaug, kas yra nesunku, kaip apskaičiuoti kiek man yra nedaug, kiek man asmeniškai yra nedaug. Taigi, apie tai ir ne tik šiame įraše.
Aš esu tikras vakarų pasaulio džiunglių pilietis. Gyvenu taip, kad galiu drąsiai vaikytis savo svajonių, turiu teisę pats kurtis savo rytojų. Mano šalyje nesiaučia maras, nevyksta pilietiniai karai ir nevykdomas masinis holokaustas. Esu jaunas ir net nepamenu sovietų sąjungos gyvenimo ypatumų. Taip, turiu internetą, tad matau, kas vyksta pasaulyje, bet pripažinkime tiesą – tam, kad galėtume pajusti kiekvienos naujienos norimą perteikti emociją, mums patiems reiktų patirti ten aprašomus scenarijus. Tai plati tema, bet šiandien ne apie tai. Šia įžvalga tiesiog norėjau pasakyti, kad mes gyvename svajonių pasaulyje, kuomet turime daugiau nei reikia, o ir turėdami rodos viską, patys sau sukuriame problemų. Viena iš jų – ligos. Na, o dar konkrečiau – širdies ligos, kurios kasmet pražudo milijonus purpurinio gyvenimo atstovų nesirūpinančių savo mityba ir kasdien besimėgaujančių ypač riebiu maistu.
Nereikia būti genijais, kad suprastumėte paprastą tiesą: taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume. Atsakykite sau, ar yra gyvenime situacijų, kuomet long term’e jūs 100% laikotės plano ir taisyklių? Manau, kad tikrai ne (žinoma, visuomet būna išimčių, bet būkime sau sąžiningi, tikrai ne).
Nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad mano pagrindinis tikslas yra 10 kilometrų prabėgti greičiau nei per 30 min. Šį tikslą išsikėliau dar 2016 metų pavasarį. Tikiu, kad kai kam tai atrodo jau labai seniai, o mano nuomone, kad sporte rezultatai neateina per vieną naktį. Neužtenka tik labai norėti ir daug dirbti. Viskam savas laikas. Šiam rezultatui turiu užaugti kaip sportininkas. Na, o kad daugumą jūsų geriau suprastų kaip viskas vyksta sporte, rašau pavyzdį: obuolių pyragą kepame iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje 40 min. Jeigu bandysite kepti 250 laipsnių temperatūroje, manau, kad suprantate, jog pyragas greičiau neiškeps, o rezultatas jūsų netenkins. Taigi, toks jau tas sportas.