Pirmoji toptelėjusi mintis – lietuvių kalboje neturime normalaus atitikmens angliškam žodžiui „cycling„. Sakykime, žodžiui „running” mes naudojame „bėgimas„. Tai patrauklus žodis ausiai. Beto jis yra informatyvus. Jeigu mes norime susirasti įdomios informacijos apie šį sportą, mes į „google’ą” įrašę „running” arba „bėgimas” gauname tai, ko ieškojome. Tačiau su „cycling” yra bėdos (mano ir tik mano nuomone). Šiam žodžiui galime naudoti vertinius: „dviračių sportas„, „minimas„, arba „važiavimus dviračiu„.
Tačiau jie skamba it surudiję grąžtai gręžiantys gelžbetonį. Kuomet sakau „cycling” visi (na ok, dauguma) supranta, kad aš ne su pieninuku važiuosiu pas babą šviežio pieno. Lygiai taip pat į „google” įrašius” cycling” gauname info, kurios ieškome. Su lietuviškais atitikmenimis – kiek sunkiau. Daugiausiai naudos paieškoje „duoda” „važiavimas dviračiu„, nors man tai nė velnio neskamba kaip kažkas iš sporto pasaulio. Gal esu sugedęs ar mano požiūris kreivokas, bet .. o ką manote Jūs? Ai, beje, mes (lietuviai) neesame vieninteliai atsilupę, kalbant apie šią situaciją. Mat portugalai neturi normalaus atitikmens žodžiui „cycling” taip pat. Žinote, koks būtų tiesioginis vertimas? Aišku, kad nežinote… Apšviečiu jus: „eiti ant dviračio” arba „eiti dviračiu„. Tiesiog nekomentuotina situacija (beje, ar esatę pastebėję, kad žodis „nekomentuoti” susideda iš „neko” + „mentas”… manot, sutapimas? Nemanau).
Taigis, angliškoji šio straipsniuko versija „running vs cycling” skambėtų it medus ant … (užbaikite palyginimą patys) ir būtų daug kiestesnė bei informatyvesnė, bet yra kaip yra. Tačiau nepaisant šios betvartkės, brūkštelsiu keletą įžvalgų apie bėgimo ir važiavimu dviračiu panašumus bei skirtumus.
Aerobinis sportas
Jeigu esate ne Bolt’o pasekėjai bėgime, tuomet tiek bėgimas, tiek saiklingas (ha ha gerai sugalvojau, ką?) yra aerobinės kilmės sportas. Ir tik nuo jūsų pačių priklauso kiek stipriai, o gal reikėtų sakyti, kaip stipriai darbuojatės ties aerobinės ištvermės gerinimu. Juk tai yra ištvermės sporto pagrindas. Nors dviračiuose esu dar žalias (ne iš pykčio), bet žinau, kad dviračių xebrytė nelupa nuolat’os redline’ais. Žinoma, net neįsivaizduoju (žadu išsiaiškinti) kaip dirba žmonės treke, bet mano patirtis sporte kužda, kad aerobinis pajėgumas yra tikrai svarbus. Tad kuomet dabar ir toliau rašysiu apie dviračius, turiu omenyje plentinių dviračių sportą. Dalis įžvalgų gimė iš mano daugiametės patirties domėjimosi ir stebėjimo plento dviračių lenktynes per Eurosport’ą, mano paties mėgėjiškų pasivažinėjimų, pokalbių su dviratininkais ir žinoma, jo didenybės, Google.
Kas lengviau? Arba kurios sporto šakos pradžia lengvesnė?
Darau prielaidą, kad dviračių sportas. Po kol į mane nepaleidote akmenų krušos, skubu aiškinti, kodėl taip manau. Su bėgimu draugauju labai daug metų. Dirbu su žmonėmis. Todėl žinau, kokie kartais būna sunkūs pirmieji mėnesiai bėgime. Žinau, kiek pastangų, o galiausiai ir laimės suteikia pirmasis nubėgtas 10 km. Žinau, kad traumuotis bėgime yra itin lengva (dėl per didelio krūvio, netinkamos avalynės, silpnų raumenų, prastos bėgimo technikos ir pan.).
Dviračiuose yra kiek kitaip. Žinoma, visuomet yra tikimybė nukristi nuo dviračio, o tai yra skausminga. Na, arba galima prisidaryti bėdų dėl blogos sėdėjimo padėties, bet atmetus šiuos kelis shit happens dalykus dviračių sportas pradėčioje yra tikrai lengviau.
Juk net visai nesportavęs, donuts’ų ir bocmanų ūsų mėgėjas gali atsisėti prieš ar po sekmadienio brunch’o ir prasiminti, tarkim, valandą. Tačiau paprašykite to paties asmens prasibėgti valandą be sustojimo. Jau po dešimties minučių gerbiamasai šliaužios keliais prie Baltojo tilto (šiek tiek perdedu, bet mintį pagavote, taip?).
Taip yra dėl vienos gan aiškios priežasties – minant naudojama mažiau raumenų, to pasekojo reikia mažiau gaminti energijos, žmogus „neįlenda” (čia jau daug kabliukų) į anaerobines stepes, tad daugiau ilgiau išlieka „gyvas”.
Tad dviračių sportas mėgėjams pradedantiesiems yra lengvesnis sportas. Juk net babos važiuoja po kelis km atsivežti pienuko. Tad minti gali beveik visa populiacija, kai bėgime yra kabliukų.
Dviračiams „reikia” daugiau laiko
Jeigu žmogus pradeda bėgioti, tai dažniausia jis užtrunka 1-2 val ant takelio (turiu omeny bėgdamas). Kai tuo tarpu tokio pačio lygio minėjas, drąsiai gali praleisti ir 3-4 val o gal ir daugiau ant dviračio.
Kalbant apie mane, dažniausiai bėgu apie 60-90 min. per vieną kartą. Tik kartais long run’uose užtrunku ilgiau. Na, o štai mano eilinė dviračių treniruotė trunka apie 3 val. Ženklus skirtumas, ane?
Dviračių sportas (dabar kalbu apie pro) – imlus laikui. Esu perskaitęs begales (na, viskas turi galą) knygų, ir kaip pvz. pateikiu B. Wiggins mintis. Jis dažnai išvažiuodamo į 6 val ride’us ruošdamasis pačioms įvairiausioms varžyboms. Duosiu dar vieną pvz. prancūzas T. Pinot (šiuo metu) „renka” po vidutiškai 23 val per savaitę, kai tuo tarpu kieti maratonininkai renka po plius minus 12 val per savaitę. Žinoma, tai tik keli pavyzdžiai, bet dviračiuose praleidžiama daugiau laiko. Va, net Griniaus statistika „sako”, kad 2021 metais jis vidutiniškai bėga po 14 val. per savaitę. Tai beveik dvigumai mažiau nei dviratininkai praleidžia sėdint and savosios „sofos”.
Kas brangiau?
Oi, šis atsakymas, manau, kad aiškus visiems. Dviračių sportas! Bėgime dažnai keičiame tik bėgimo batus, marškinėlių prisirenkame iš įvairiausių bėgimų, o kitus rūbus susiperkame ir vsio. Kai tuo tarpu į dviratį galima kišti pinigus be pabaigos: nauji ratai, nauja sėdynė, nauja grupė ir t.t. Toks pvz., niekuo stipriai neišsiskiriantis BMC, dėl kūrio svaigstu, kaštuoja 3k eurų. Įdomu, per kiek metų aš ištaškyčiau 3k eurų bėgime?
Kas geriau, norint mesti svorį?
Saikas!! Jeigu negalvosite, ką, kiek, ko ir kada kišate į save, nežinau, ar sportas jums padės. Na, bet nepradėsiu moralizuoti. Bėgant dega daugiau kcal, nes galioja ta pati taisyklė – dirba daugiau raumenų. Tačiau iš kitos pusės, jūs galite minti daug ilgiau, kas leis jums sudeginti didesnį kiekį kcal. Tad tai jau gan slidus reikalas. Tačiau „paimant”, kad bėgama ir minama ramiai, tuomet bėgime „deginama” daugiau.
Mano paties pastebėti skirtumai
Kaip jau esu rašęs, mano bėgimai trunka 60-90min, o kartais „telpu” ir į 40-50min. Tad tai suvalgo mažai paros laiko, kurį galiu skirti skaitymui, darbui, kavos gėrimui ir pan. Tuo tarpu dviračių treniruotės dažniausiai būna ilgesnės (jau rašiau apie laiką). Tačiau iš kitos pusės, važiuodamas 3-4 val aš galiu aplanktyti daugiau vietų, pamatyti daug įdomių dalykų. Taip pat galiu rinktis begales skirtingų kelių. Smagus laisvės pojūtis.
Tačiau keliaujant, o ypač į trumpas išvykas (kurias belenkaip mėgstu) dviračio juk nesiimsi, kai tuo tarpu bėgimo apranga ir avalynė lengvai telpa į kuprinę. Tad bėgimas yra patogesnė sporto šaka keliaujant ir tuo pačiu suteikia galimybę patyrinėti miestus, miestelus.
Dar vienas bėgimo privalumas. Lauke galima bėgioti visus metus. Taip, žinau, kad yra minančių asmenų ir žiemos metu, bet dažniausiai jie lekioja su mtb. Žiemos metu dauguma sėdi namuose ant treniruoklių, o tai nėra pats įdomiausias dalykas pasaulyje. Vienintelis dalykas, kuris mane išlaikydavo 3 val. ant staklių – „Netflix„.
Dviračiai „turi” privalumą ir žiauriai fainą – minant galima valgyti ir geri, ką tik norima (proto ribose). Koks fainas dalykas praminus 3 val. sustoti trumpam kavos „shot’ui” ir vėl lėkti toliau! Bėgime tik ultrų atstovai „draugauja” su užkandžiavimu sporto metu. Netikite, pabandykite į save sukišti kelis sumuštinius ir kavos puodelį long run’o metu. Sėkmės.
Čiuju, kad yra ir daugiau skirtumų bei panašumų tarp šių dviejų sporto pasaulių, kuriuos galima derinti (ką šiuo metu aš darau), bet tik tiek šiai akimirkai šovė man į galvą. Kad ir kaip bebūtų, tai žiauriai faini pasauliai ir nesvarbu, kuriam jus labiau save priskiriate, neapleiskite to!
Tekstas parašytas Consolacao, Portugal.
Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E
