fbpx
Home Mano pasaulis Apie “teisingus” pasirinkimus

Apie “teisingus” pasirinkimus

by Neko

Kasdien mums tenka priimti begales sprendimų. Dalis jų – elementariai paprasti, dalis – priverčiantys susimąstyti, o likusieji – beprotiškai sunkūs ir keblūs. Tačiau visais atvejais, mes norime pasirinkti tik teisingus sprendimus. Šis noras yra užkoduotas mūsų genuose. Ir visai nesvarbu, kad gyvename beprotiškai įvairialypiame ir nenuspėjamame pasaulyje, bet kažkur giliai pasąmonėje, mes viską esame suskirstę tiesmukai, į dvi banalias kategorijas: taip arba ne, gražu – negražu, gerai – blogai, teisinga – klaidinga. Žinoma, kad tokio pobūdžio kategorizavimas palengvina gyvenimą: pavogė automobilį – blogai, laimėjau loterijoje – gerai, nusprendžiau nebevogti – teisinga. Pasirinkimus taip pat, dažniausiai mes linkę grupuoti į dvi grupes: teisinga arba ne. Tik klausimas, ar tai racionalu (?)

Kai kalbame apie kasdienybę ir krūvą bereikšmių sprendimų, kaip pvz. ar teisingiau būtų valyti dantis dvi minutes ar dvi minutes ir 15 sek., ar teisinga būtų lipti laiptais žemyn, laikantis už turėklų ar ne. Mes negalvojame. Tai kasdienybė. Mes pasileidžiame “automatu”. Tačiau, jūs žinote mane ir manąjį mąstymo “gylį”, tad šis įrašas yra apie situacijas, kuomet mes atsidūrę aklavietėse ar sunkiose situacijose žūtbūt ieškome to išganingojo teisingo sprendimo.

Nėra teisingo sprendimo

Aš netikiu likimu, aš netikiu teisingais sprendimais. Mes esame daugybės žmonių sprendimų įkaitais, kurie susikerta dabartyje, sukurdami esamą situaciją. Taip, mes galime bandyti išmąstyti daugybę variantų, bet mes niekada nežinosime, likusio pasaulio pasirinkimų ir jų susidūrimo sukurtos akimirkos. Taip, mes galima vadovautis intuicija, mes privalome pasikliauti savaisiais principais bei sukaupta gyvenimiška patirtimi, bet mes niekada nerasime Pandoros skrynioje užrakintojo teisuolio.

Mano taisyklė – būti savimi

Taip, būdavo laikai, kai parindavausi, ieškodamas teisingo sprendimo. Tačiau galiausiai dar ir dar kartą pasidarydavau išvados, kad tai niekur nenuvedė. Pateiksiu vieną pvz. Man patinka panelė. Man ji patinka labai. Tačiau situacija yra labiau nei fcuk up. Galimybių kaip elgtis yra begalės. Kaip išsirinkti tinkamąjį? Kaip žinoti, kuris kelias, kuris sprendimas yra teisingas? Manau, kad tai neįmanoma. Galima apgalvoti begales kelių, bet jie visi yra vienapusiai (tai tik manieji veiksmai), bet mes niekada neatspėsime, kuriuo keliu, kokiu tempu ir kur nuspręs eiti kitas žmogus.

Tokioje situacijoje, manau, kad reikia elgtis natūraliai. Būti savimi. Norėdamas pasielgti teisingai, galiu pradėti elgtis dirbtinai. Galiu bandyti būti tuo, kuo nesu. Tačiau toli tai nenuves. Geriausias [man] būdas būti savimi, elgtis taip, kaip tą akimirką noriu ir jaučiu, negalvojant apie pasekmes (žinoma, aš kalbu apie racionalius ir protingus sprendimus.  Mušti, terorizuoti, vežti į mišką ar pan nereikia :D). Būdamas savimi aš: a. žinau, kad nesigailėsiu nei vieno savo poelgio; b. gerai sukritus kortoms, žmogus 100% žinos, koks aš esu; c. nepasisekus, suvoksiu, kad aš nebuvau tas, kurio jai reikėjo, kuris jai patiktų.

Ieškodami teisingiausių sprendimų, mes pamirštame save, mes paskęstame analizėse, prarasdami gyvenimo pojūtį. Sutinku, kad dauguma gyvenimiškų situacijų yra sudėtingos, bet mums tikrai nėra būtina jas dar labiau apsunkinti.

Kas tinka man, nebūtinai tiks jums

Esu spontaniškas žmogus, nebijau rizikuoti, kalbėti drąsiai apie save ar gan sudėtingus dalykus garsiai. Todėl ir gyvenime priimu begales sprendimų, kurie mane veda pačiais įaviausiais keliais: nuo greitkelių iki dilgėlėmis apaugusių takelių. Be jokios abejonės, kad klystų, kad būna visiškų fail’ų, bet klausimas, ar gyvenimas turėtų tiek spalvą, jeigu žaisčiau tik pagal 1 ir 0 taisykles. Spėju, kad būtų nuobodu. Tad mano patarimas būtų tik vienas, nebijokite kartais surizikuoti, paklausykite savo širdies, savo emocijų. Racionalus mąstymas, taip, jis velniškai reikalingas, bet turiu nuojautą, kad patys didžiausi laimėjimai slypi gyvenant, o ne galvojant apie gyvenimą. Turbūt sunkiausias dalykas yra gyventi su jausmu, “o jeigu būčiau… ”

Nebijokite GYVENTI 🙂

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai mane paremti NEKO PATREON’E 🙂

0 comment
1

You may also like