fbpx
Home Mano pasaulis / Mintys Akys – sielos veidrodis

Akys – sielos veidrodis

by Neko

Tėra tik trys atvejai, kuomet asmuo (pabrėžiu, ne asmenybė. Asmuo ir asmenybė – du skirtingi dalykai) tarsteli frazę – akys yra sielos veidrodis. Pirmasis, jis smagiai nučiuožęs poetas arba romantizmui prijaučianti persona (nebūtinai naktinė). Kaip tinkamus pavyzdžius galiu pagriebti Lord Byron, Stendalį, M. Lermontovą (prašau, tik nesakykite, kad jų nežinote!). Na, gerai, kad būtų aiškiau, duodu daug artimesnį pavyzdį – Adomas Mickevičius (dar galima išgirsti žmones čiulbant, Adam Mickėwič ar kažkaip pan.)

Antroji rūšys – mistinės personos, tikinčios vandenyno dievais, kosmoso gydomosios galiomis. Dažniausiai jie vaikšto basi, kad geriau jaustų žemės energiją, bent tris kartus per dieną prisiglaudžia prie medžio, bet nebūtinai tiki reinkarnacijomis (supraskite, tai subtiliai švelni ironija). Juos aš vadinu žemės žmonėmis (man jie patinka, net labai. Tik svarbu, kad nebūtų galutinai atitrūkę nuo XXI a. nūdienos). Trečiasis atvejis arba žmonių porūšis, hmmz, tai pačio įvairiausio plauko įdomybės: šiek tiek prijaučiantis menui, šiek tiek kosmosui, šiek tiek laukiantys Laisvės partijos tvarkos įvedimo žolės klausimais ir pan. Kaip matote, bendroje sumoje, šutvė susiburia gan spalvinga. Kažkur tarp jų plaukioju ir aš. Kartas nuo karto įmesdamas į ugnį malkų (nežinau kodėl parašiau šį palyginimą, bet lai lieka).

Praeitą savaitę, norėdamas atlikti socialinį tyrimą, į soc. tinklus paleidau gyventi nuotrauką su tekstu: „Akys – sielos veidrodis. Papasakokite, ką matote jose”. Mane domino, ką manyje mato žmonės, žvelgdami man į akis (vienas sakinys ir trys įvardžiai, įdomu).  Be jokios abejonės, kad komentavo tik moterys. Joks save gerbiantis vyras niekada gyvenime, kartoju, NIEKADA GYVENIME nepaliks komentaro apie kito vyro akis. Vat, jeigu paklausčiau, ką manote apie mano bulkos naujus ratus, tuomet jau būtų pasireiškusi vyriškoji publika. Žinoma, kadangi esu vienišas (šlykščiai skambantis žodis) ir kadangi esu teisingų potraukių (deja, bet dalis visuomenės iki šiols taip skirsto žmones), buvau laimingas, kad gavau arti šimto komentarų su atsakymais.

Mano giliai nuostabai (neperdedu) didžioji dalis gan taikliai pasisakė. Žinoma, nuotrauka (jeigu jums įdomu, gyvena čia facebook_nekoblog_picture) vaizdžiai sakant spinduliuote spinduliuoja atsakymu (bent jau man taip atodo, o ką manote jūs?). Gan didelė dalis žmonių (moterų) akyse įžvelgė nuovargį ir liūdesį. Abu atsakymai yra teisingai, nes ši nuotrauka atspindi mano tikrąją būseną, neseniai pabudusio ir dar tik laukiančio savo pirmojo litrinio juodos kavos puodo (dar kartelį pasikartosiu, kad belenkaip mėgstu Taste map’o kavą). Parodykite man nors vieną normalų žmogų pasaulyje, kuris nuo pirmųjų pabudimo akimirkų spinduliuotų seksualumu, norint kuo greičiau jį/ją (priklausomai nuo jūsų lytinės pakraipos) nusitempti atgal į lovą (nebent ji yra Rihanna, Gigi Paris, Lana Zakocela (apie vyrus nenusimanau)). Kalbant kiek rimčiau (aš nebijau atvirai kalbėti apie save, žinoma, tam tikrą dalį pasilikdamas tik sau), tų dviejų darinių mišinio (liūdesio, o gal labiau ilgesnio + nuovargio) manyje daug. Tad žmonių pastebėjimai yra taiklūs, o tai reiškia, kad akys gan neblogai atspindi sielos gelmes. Klausimas, nereikalaujantis atsakymo: o kaip padaryti, kad jis nerodytų tiesos?

Žinoma, buvo ir kitokių komentarų. Apie tai, koks aš sexy, fainas, protingas, įdomus, mąslingas, viliojantis (na ok ok, tokių nebuvo), bet, kad kitokių buvo, tai tikrai tikrai. Tai leidžia padaryti dar vieną socialinio tyrimo apibendrinimą. Kitame asmenyje matome tai, ką mes norime matyti. Kartais mes galime įžvelgti dalį savosios sielos atspindžio kitame, jam priklijuodami tai, kas mums asmeniškai limpa labiausiai. Juk Romeo Džiuljetos akyse neįžvelgė jos giminės neapykantos pastarojo šeimos, o gal? Tad jeigu jūs esate pasikėlęs šiknius, galimai ir manyje matysite ne liūdesį, o šlovės ieškantį liurbį. Ir jokio romantizmo, kurį puoselėje Lermontovas, nelieka nė lašo. Arba jeigu aš jums patinku, dėl pačių įvairiausių priežasčių, galimai manyje įžvelgsite tai, kas jums priimtina.

Atėjo laikas daryti rezume. Prisipažinsiu, rašydamas tekstus, dažniausiai nežinau, kur ir kaip mane nuneš plunksnakotis. Todėl ir paskutinė pastraipa, turinti vainikuoti kūrinį (kaip pvz. Romeo ir Džuljeta kurinio pabaigoje miršta. Sorry, jeigu kas nežinojote) man pačiam būna staigmena. Šio teksto rezume, hmz, lai būna netinkamas (nes užduosiu klausimą, kuris nebuvo aptartas tekste): o kas nutinka tuomet, kai į akis, atspindinčias sudužusią sielą žvelgia kitos, netiesą matančios akys? Ar kaip ir matematikoje du minusai duoda pliusą? O gal veidrodis galutinai dūžta?

P.S. Jeigu kas turite Lana Zakocela numeriuką, PM.
P.P.S. Manyje negyvena daug liūdesio, na tik tiek, kiek reikia sveikam žmogui 🙂

Tekstas parašytas Consolacao, Portugal.

Jeigu Jums patinka mano rašliavos, galite sėkmingai jas paremti vienu baksu NEKO PATREON’E

0 comment
0

You may also like