26
Kov
2017

Turiu tikslą #3 Poilsinės savaitės apibendrinimas

Džiaugiuosi, kad praeitą savaitę priėmiau itin teisingą sprendimą – šią savaitę paversti poilsine. Net ir sumažinęs krūvį jaučiu raumenų nuovargį, savaitės pradžioje keletą dienų pulsas buvo padidėjęs net 5–7 dūžiais bėgant įprastu tempu, todėl teko mažinti bėgimo greitį. Nors šiuo paruošiamuoju periodu bėgimo greitis man yra tik statistinis rodiklis.

Noriu pabrėžti: poilsinė savaitė nereiškia, kad aš nebėgioju! Pamenu, keletas mano auklėtinių galvojo, kad poilsinė savaitė yra be bėgimo arba su labai mažu kilometrų skaičiumi. Deja ????
Poilsinė savaitė mano taikomoje metodikoje būna po dviejų, o kartais ir po trijų didėjančio krūvio savaičių. Dvi ar trys darbinės savaitės priklauso nuo to, kokiame etape mes esame ir kokio meistriškumo sportininkui sudaromas treniruočių planas.

Mano atveju poilsinė savaitė reiškia, kad aš savaitės kilometrų skaičių sumažinau 15 % ir vietoj dviejų intensyvesnių treniruočių pasilikau tik vieną sunkią treniruotę.

Taip pat nuo šios savaitės perdėliojau ir treniruočių grafiką, ilgąjį bėgimą perkėliau iš sekmadienio į penktadienį (bet, kaip jau esu rašęs, tai padariau tik todėl, kad toks grafikas man yra patogesnis, atsižvelgiant į mano darbus ir kitas veiklas).

Poilsinė savaitė išsiskyrė dar ir tuo, kad šiandien (penktadienį) nebėgau ilgojo bėgimo, o vietoje jo su kolega Jonu Žakaičiu intensyviau nubėgome 20 km. Šį bėgimą dabar trumpai ir aprašysiu.

Aš vis dar nepasimokau iš savo klaidų, nes gavęs iš Jono pažadą: „Šiandien lengvai pabėgiosime“, juo patikiu. Nė velnio mes su juo lengvai nebėgiojame. Sutarėme, kad bėgsime „iš laisvumo ir pojūčio“, kad bėgimas bus laisvas ir lengvas, o jeigu jausime, kad bėgame per greitai, stabdysime. Taigi daug nepostringavęs pacituosiu ir pakomentuosiu: „Jonai, bėgame po 3:45“,– tempas nukrenta iki 4:05. Toliau tęsiam temą apie Canovos metodologiją: „Jonai, bėgame po 3:45“, – po mano priminimo tempas vėl krenta iki 4 minučių. Dar po kelių minučių: „Jonai, ai, nieko…“ ???? Va taip mes lengvai ir bėgiojame.

Kita crazy mintis, kuri kilo tikrai ne man – reikia užbėgti į Trijų Kryžių kalną, juk šiandien labai graži diena, todėl galime pasigrožėti Vilniaus miesto panorama. Pripažįstu, Vilnius, iš tiesų labai gražus miestas, o jo grožis nuo Trijų Kryžių kalno tik dar labiau atsiskleidžia, bet tas užbėgimas į kalną… Nors aš to net nepavadinčiau bėgimu, o egzistenciniu judėjimu į priekį. Ir tai man buvo ne pats smagiausias dienos įvykis. ????

Žmonės, kurie bėgiojate trailus, aš žemai žemai lenkiu galvą prieš jus. Jūs monstrai!

Grįžtame prie mano poilsinės savaitės. Jos kertinis akmuo buvo trečiadienio treniruotė. Nusprendžiau bėgti Repetition run (tikslesnio ir lietuviško pavadinimo jai nesugalvojau) – 5 × 1000/1000 (penkis kartus po kilometrą per kilometrą poilsio). Visa šios treniruotės esmė – atsistatymo kilometras, nes tempas smarkiai nenukrenta ir jau trečioje serijoje pasijaučia, kad ir atsistatymo kilometras yra darbas. Šios treniruotės greičiai: greitasis kilometras – 3:15, o lėtasis – 4:05. Šio treniruotės tikslas buvo stiprinti ištvermę, maksimaliai naudojant deguonį. Aš nebijau rūgštinti savo organizmo ir bėgti virš anaerobinio slenksčio, nes nesiruošiu bėgti varžybose daugiau nei 10 km. Mano tikslas – didinti VO2max, gerinant deguonies pristatymą ir didinant jo panaudojimo intensyvumą bei trukmę raumenyse. Todėl 36 minučių trukmės darbas vyko didesniu anaerobinio slenksčio intensyvumu, bet neperžengiant kritinės intensyvumo ribos slenksčio. Jau esu minėjęs, kad artimiausiomis savaitėmis neplanuoju daryti aukšto intensyvumo intervalinių treniruočių.

Reziumė: drąsiai galiu teigti, kad ši poilsinė savaitė buvo man labai naudinga. Tikiu, kad kitą savaitę pradėsiu atsigavęs, raumenys bus pasiruošę atlaikyti didelį savaitinį kilometrų skaičių.

1 Response