14
Kov
2017

Turiu tikslą #1

Mano atsakymas į Jono Žakaičio SMS šį rytą: „Taip, šiandien ryte galime kartu prasibėgti“, nebuvo pats teisingiausias poelgis (juokauju).

Labai daug metų treniravausi, kad galėčiau greitai bėgti vidutinius nuotolius, todėl tolygus bėgimas, ilgesnis nei 15 km, man būdavo kosmosas. Šiandienos treniruotė – 23 km, iš kurių 10 km – tempinis bėgimas (tempo run), po truputį man tampa įprasta treniruote.

Tačiau apie viską nuo pradžių. Turiu tikslą – 10 km įveikti greičiau nei per 30 min. Ar čia yra greitai, ar čia yra gerai, nežinau, matyt, kad kiekvienam savo. Man tai yra prioritetas ir atiduosiu 100 % savęs, kad tai pasiekčiau. Ar man pavyks, laikas parodys.

Šiuo metu mano savaitinis kilometrų skaičius svyruoja nuo 100 iki 120 km. Mano nuomone, norint bėgti iš 30 min., tokio kilometrų skaičiaus per savaitę tikrai nepakanka! Tačiau šiuo metu mano organizmas nesugebėtų atlaikyti didesnio krūvio, nes dar tik prasidėjo trečias mėnuo, kai aš vėl sportuoju visu pilnu pajėgumu, nes prieš tai trejus metus mano sportinis krūvis buvo sumažintas iki minimumo, ir, trečia, aš niekada nesu taip treniravęsis, todėl man reikia prisitaikyti, priprasti prie naujo, specifinio darbo.

Dabartinį savo pasirengimo etapą pavadinčiau baziniu. Mano tikslas – gerinti kraujotakos sistemą, stiprinti raumenyną ir atlikti kuo didesnį aerobinį darbą.

Mažesnis tikslas – pasiekti tokį lygį, kad galėčiau be didesnio organizmo alinimo atlaikyti 140 km/sav. krūvį vieno mikrociklo periodu.

Grįžtant prie šiandienos treniruotės, tai buvo viena iš kertinių savaitės treniruočių, tokio pobūdžio treniruočių per savaitę mano pasiruošimo cikle yra numatytos tik dvi, visos kitos bus lėti bėgimai žemu pulsu (iki 140 tv./min.). Neturint geros aerobinės bazės, nematau tikslo bėgioti intervalų – iki jų reikia užaugti. Kalbant apie techninius treniruotės aspektus, tai apšilimas truko 5 kilometrus, tuomet be poilsio pauzės bėgau 10 km, tempas svyravo nuo 3:25 iki 3:45, greičio svyravimui įtaką darė posūkiai, kelios bekelės (trail) atkarpos bei, žinoma, nors ir itin mažos, įkalnės.

Jeigu būčiau bėgęs vienas, tempinio tempas būtų tikrai žemesnis, todėl džiaugiuosi, kad Jonas „traukė“ mane visus 10 km. Prabėgus galėjau džiaugtis dviem dalykais: kad šio tempinio metu pulsas buvo gan stabilus (manau, kad galėjo būti ir žemesnis, bet kartais man patinka tokios, stresinės treniruotės, ypač kai yra su kuo bėgti), antra, kad neteko taip stipriai pakentėti, kaip pasirodė, kad gali būti vos išbėgus.

 

1 Response