Prabudau 3 val. nakties nuo keistų garsų. Pirmos šmėstelėjusios mintys buvo apie tai, kas aš esu (lengvai pagražinu), kur aš, kodėl… tuomet atėjo suvokimas, kad naktį iš 20 į 21 (lapkričio mėn.) leidžiu palapinėje prie ežero.
kelionė
Manau, kad kiekvienas savo socialiniame burbule turime žmonių, kurie vis įsimeta nuotraukų su palmėmis, turinčių prierašą „travel is the only thing makes you richer” (tik keliavimas paverčia tave turtingu) ar kažką pan. Keliu ranką į viršų, kad ir aš toks esu – kelio nuotraukas, rašau tokias banalybes, beet.. . Tačiau šis įrašas yra apie vyraujančius požiūrius ir trendus. Laikausi nuomonės, kad keliavimas nėra pigus malonumas. Taip pat manau, kad nereikia varyti alacho į medį, sakant, kad keliaujant plečiasi pasaulėžiūra. Nežinau, kas gali prasiplėsti, sėdint 24/7 Šarm El Šeicho viskas įskaičiuota viešbučio teritorijoje. Taip pat nežinau, kas gali prasiplėsti žmogui, karantino metu laižantį pirštus maksimoje, kuomet jam sunkiai sekasi pradaryti vienakartinį maišelį, į kurį bus dedamas varškės pakelis. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Sakykite, dėl kokių priežasčių keliaujate Jūs? Bet rimtai, dėl kokių? Dėl atostogų šiltuose kraštuose? Galbūt jūsų draugai įkėlė gražių nuotraukų į instagramą iš Balio, Tailando ar Singapūro ir jūs užsimanėte ten nuvykti? Gal mėgstate keliauti kažkur būtent todėl, kad ten viskas įskaičiuota arba už jus viską suorganizavo kelionių agentūra ir jums patiems tereikia spėti paskui gidą bei viską fotografuoti? Na, o galbūt jūs esate šalių, miestų kolekcionierius ir dėlioja savo žemėlapyje taškus ant vietų, kuriose yra buvęs. Dalį jūsų tikriausiai vilioja pasaulio istorija, skirtingos kultūros, jų pažinimo troškimas, kurį geriausiai galima numalšinti tik keliaujant.
Po kelionės į Indiją sulaukiau nemažai klausimų. Na, bent jau man atrodo, kad nemažai. Tad šis įrašas – tarsi pokalbis su nematomais pašnekovais.
Turbūt nieko keisto, kad pirmasis dalykas, kuris pasitinka išlipus (9 val. ryto) iš lėktuvo – šilumos (karščio) pliūpsnis. Nors mes šiemet negalime skųstis lietuviškuoju pavasariu, juk karščio, tikrąją to žodžio prasme, turėjome daugiau nei daug, tačiau pietų krašte saulė degina daug stipriau!