„Ir tu iš tikrųjų išsikapstai, tai tiesa. Po metų, po penkerių. Bet ne taip kaip traukinys, išsiveržiantis iš tamsaus tunelio į saulę ir per kalvas smagiai nubildantis žemyn prie Lamanšo. Tu išsikapstai kaip kiras iš naftos plėvės ant vandens. Ir visam gyvenimui lieki išteptas derba ir išvoliotas plunksnose.” Julian Barnes „Flobero papūga”
Stebiu dangumi plaukiančius debesis, kurie yra tobulas „iš kažkur į niekur” (jeigu kada nors parašysiu knygą, tai bus jos pavadinimas) kelionės pavyzdys. Ši frazė dvelkia įstagiu liūdnumu. Jos sukeltą trapų šaltį, lyg mažus ledo gabaliukus, neuronai išnešioja po visą žmogaus kūną. Tik jis (šaltis) yra laikinas. Žmogaus negąsdina nebūties pradžia. Gal kiek lakoniškai išsireikšiu, bet šis vyksmas – praeitis. Lygiai tokia pat tolima lyg renesansas, tam tikru Rafaelio potepiu palietęs gyvenimo lingį, bet emocinės įtakos pasaulio vaizdiniui nesukūręs. Tai lyg sausas istorinis faktas, kurį reikėjo įsidėmėti prieš istorijos pamokos kontrolinį. Žinomas, bet savitai tuščias.
„Niekur” – paskutinė kelionės stotelė. Tai paskutinis knygos taškas, net ne žodis, ir tuo labiau – ne pastraipa. Ši nebūties akimirka ir jos reikšmingumas individualiu greičiu artėja link begalinės mažybės (paklauskite matematiko). Tik mūsų atveju, X ašį galiusiai paliečianti. Tai mikroskopinis įvykis, lygiai toks pats nesvarbus, kaip ir pradžios taškas – „iš kažkur”. Žinau, kad Sartras su manimi nesutikų, plėtodamas mintį apie gyvenimo beprasmybę. Tačiau aš tikiu individualizmo laisve ir galimybe plėsti bei papildyti kraštutinimų ribas iki begalybės.
Kelionė (vyksmas) – nematomas žodis „iš kažkur į niekur” frazėje, sukurianti spalvas, iššaukianti emocijas ir paliekanti randus. Pastarieji nebūtinai turi tik neigiamą atspalvį, po juo slepiasi prisiminimai, „pamokos”. Tai besvoris bagažas, slegiantis asmenybės pečius, tai – patirtis. Todėl G. Floberas / J. Barnes buvo velniškai teisus, pabrėždamas(i), kad viskas „praeina”. Tik palieka skirtingos reikšmės žymą žmogaus kelionės įraše.
Sklidinas patirties vyksmas „iš kažkur” yra svarbiausioji kelionės akimirka į dar tuščią „į niekur” ateitį.
