Home Kelionės Nakvynė gamtoje lapkričio mėnesį. Krizė galvoje ar ..?

Nakvynė gamtoje lapkričio mėnesį. Krizė galvoje ar ..?

by Neko
Nakvynė gamtoje

Prabudau 3 val. nakties nuo keistų garsų. Pirmos šmėstelėjusios mintys buvo apie tai,  kas aš esu (lengvai pagražinu), kur aš, kodėl… tuomet atėjo suvokimas, kad naktį iš 20 į 21 (lapkričio mėn.) leidžiu palapinėje prie ežero.
      Jeigu žmogaus realybės suvokimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: racionalaus ir emocinio mąstymo sandraugos, kuomet idealiu atveju pasiskirstymas yra 50/50, nors įtariu, kad taip būna tik teoriniame lygmenyje (hmmz, tai būtų gera tema podcast’ui), tai sprendimų priėmimas priklauso nuo tų pačių sudedamųjų. Spontaniškumas – be jokios abejonės yra emocinio pasaulio pasekmė, o išmąstyti spendimai – loginio ir racionalaus pasaulio dariniai.
Kiek daugiau mane pažįstantys žmonės arba ilgesnį laiką skaitantys blog’ą žino, kad spontaniškumas mano gyvenime  laimi prieš racionalumą santykiu 70/30. Galėčiau rašyti ir rašyti šia tema, bet paminėsiu tik keletą faktų: spontaniškai mečiau darbą (2014 m.) ir pradėjau vaidinti verslavimo spektaklyje (atskira tema), išvykstu į tolimas keliones (per 15 min apsisprendžiau dėl pirmosios kelionės į Keniją), pradėjau kurti podcast’us ir t.t.
Lapkričio 19 d. bekalbant su draugu apie keliones, apribojimus ir pan. dalykus gimė mintis, kad galima turistauti ir šaltuoju metų laiku. Po 5 min. sutarėme, kad kitą dieną važiuosime su palapinėmis į gamtą. Leiskite paminėti, kad per savo gyvenimą palapinėje esu nakvojęs iki 10 kartų. Apie nakvojimą gamtoje patirtį ne vasaros metu – nepasakosiu. Mano didžiausias pasiekimas – 3-ių naktų Torres del Paine (Patagonija, Čilė) hike’as 2018 metų sausio mėn. Nuo to laiko Lukloje pirkti rūbai iki šiol gražiai gulėjo spintoje.
Kuomet spontaniškas sprendimas – priimtas, galima pradėti galvoti racionaliai. Laiko nebuvo daug, tad paprašiau patarimų žmonių, kurie tame yra pro. Taigi, važiuojam…
Pradėsiu nuo to, kad aš nesu, kaip keletas mano pažįstamų, kurie gali pasiimti kuprinę ir tiesiog išeitį į mišką. Pamenu, susirašinėjau apie tai su Svaru, kuomet pamačiau jo IG storius iš miško… Pasakysiu taip, šiuo metu rašau šį tekstą mac’u, geriu juodą kavą iš rūšinių kavos pupelių ir galvoju kaip būtų faina, kuomet už lango lyja, brunch’inti mieste. Esmę supratote, ane?
Į vietą atvykome apie 19 val. Tam, kad galėčiau taikliausiai apibūdinti situaciją, pasitelksiu lietuvių liaudies bylojimą: „tamsu kaip…“. Tačiau tam mes buvome pasiruošę (beveik). Draugas turėjo prožektorių, kuris dedasi ant galvos (na, kaip iš tų filmų apie angliakasius), o aš pasiėmiau iš namų prožektorių, kuris atvykus į vietą paaiškėjo, kad neveikia. Taisyklė nr. 1 – ar viskas veikia pasitikrinkite namuose. Žinoma, šiais laikais yra išmanieji telefonai ha ha ha. Taisyklė nr. 2 – pasiimkite power bank’us (nebent jūs esate iš tų žmonių, kaip Svaras).

Prie laužo

Laužas. Tai yra svarbu (Malinauskas sako, kad tiesa yra svarbu, bet kai esi gamtoje ir tau šalta, laužas yra svarbiau už tiesą). Racionalus mąstymas tiesiog klykė, kad aš nesugebėsiu rasti tinkamos medionos laužui naktį, tad jeigu tu esi kaip aš: Taisyklė nr. 3 – nusipirk medienos, DAUG degaus skysčio ir keletą žiebtuvėlių. Mažas kirvukas arba pjūklelis taip pat yra naudinga (nei vieno nei kito neturėjom). Kuomet turi litrą degaus skysčio, sausų medžių – nereikia Youtube ieškoti video kaip uždegti laužą. Pili tol, kol dega kaip už tėvynę (tikiuosi, suprantate, kad nesu toks atsilupęs ir mano tekste yra šiek tiek sarkazmo. Paaiškimas atsilupusiems). Kai laužas dega, kitas žingsnis – susiruošti nakvynės vietą. Taisyklė nr. 3 – reikia TURĖTI GERĄ KILIMĖLĮ ir MIEGMAIŠĮ. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad šalta nebuvo. Taisyklė nr. 4 – neuždarykite pilnai palapinės, kad drėgmė nesikauptų viduje. Patikėkite, eigu meška norės patekti į jūsų palapinę, užsegimas jos nesustabdys…
Mano atradimas, tobulai tinkantis išvykoms į gamta – AUGA sriubos (deja, bet man už šią reklamą nemoka). Sriuba lengvai pasigamina (reikia pašildyti :D), ji yra skani, o pakuotės neužima daug vietos (vat tik plastikas užknisa). Na, o visą kitą jau – jūsų asmeninės fantazijos reikalas. Žinoma, svarbu vykti su tinkamai rūbais ir avalyne. Buvau su termo rūbais, o kad nebūtų šalta pėdoms, užsimečiau keletą porų kojinių.
Taigi, laužo šviesa (beveik kaip A.M. dainoje), ugnies spragsėjimas, žvaigždėtas dangus, šiltas maistas ir pokalbis – tobula lapkričio naktis. Neskaitant fakto, kad dėdamas malkas pradeginau pirštines (su kuriomis bėgioju) ir padeginau pirštus, kuomet pastvėriau degantį pagalį, na bet man tai nutinka visuomet 🙂
Dabar sugrįžkime į tą vietą, kuomet prabudau nuo keistų garsų. Iš tiesų, prireikė keletos akimirkų, kad suvokčiau, kur aš esu. Na, o tie garsai – kažkieno vaikščiojimas prie palapinės. Tuo metu pulsas pakilo iki 200, o galvoje ėmė suktis pačios įvairiausios egzistencinės mintys apie gyvenimo prasmę, mano būvimą palapinėje ir pan. Gulėdamas sarkofage, vaizduotėje pradėjau piešti, koks tai galėtų būti gyvūnas ir kokie galimi šios istorijos scenarijai. Mane guodė tik faktas, kad aš bėgu greičiau nei draugas, miegantis kitoje palapinėje…  Vaikščiojimo garsams nutilus, dar kurį laiką pabudėjau, kol galiausiai vėl pasinėriau į miego pasaulį.
Taip pralėkė naktis. Džiaugiuosi, kad manęs niekas nesuvalgė. Taip pat džiaugiuosi, kad nesušalau ir sulaukiau ryto. Atsibudus, pirmieji darbas – laužo užkūrimas ir kavos virimas, be kurios nefunkcionuoju.
Rytas gamtoje      Dabar galiu reziumuoti, kad tai įdomi patirtis, kurią kartosiu tik dar nežinau kada. Be jokios abejonės, kad viskas priklauso nuo pasiruošimo tokiai išvykai ir asmeninių žmogaus poreikių. Drąsiai galiu pasakyti, kad turistavimas žiemos metu turi gan mažai skirtumų nuo vasaros laikotarpio. Tereikia pagalvoti apie šilumos susikūrimą 🙂
Būdami gamtoje su draugu kalbėjome apie gyvenimo būdą, kelionės. Žinot, esu keliavęs hmmz daugiau nei statistinis lietuvis, bet kartu nesu kažkoks super kelionių guru. Tačiau iš savo asmeninės patirtes galiu drąsiai pasakyti, kad vienas iš svarbiausių kelionės aspektų yra ne vieta, ne galutinis taškas, o pats procesas ir galimybė tuo dalintis su artimais žmonėmis. Esu nemažai keliavęs ir vienas. Tai savotiškos patirtys, kurios buvo naudingos, įdomios. Žinau, kad tokių kelionių (kai keliausiu vienas) dar bus, bet didžiausia magija yra dalintis įspūdžiais, emocijomis, mintimis su kartu keliaujančiu žmogumi/žmonėmis. Rašau ir galvoju, kad prie įspūdingiausių mano kelionių sąrašo (į Čilę, Indiją, JAV, Keniją, Jordaniją ir t.t.) pridėsiu ir šią kelionę, pavadinimu „nakvynė gamtoje prie minuso“. 

0 comment
1

You may also like