16
Lie
2018

Mineralai. Pamąstymas šiek tiek kitu kampu

Apie mineralus yra parašyta begalinės jūros straipsnių. Visų jų (bent jau aš taip galvoju) pagrindinė mintis, kad jie yra labai svarbūs žmogaus organizmui dėl begalės priežasčių, bet be jokios išimties visi jie yra naudojami sureguliuoti kūno tirpalų cheminę sudėtį. Tačiau šiandien taip giliai nesikapstykime, ir pradėkime nuo kiek kitokio kampo.

Šiais laikais mineralų trūkumas – opi problema, nors tai turi tiesioginę įtaką gerai/blogai žmogaus organizmo veiklai. Keista, bet apie tai daug pop straipsnių ir knygų aš nesu aptikęs. Žinoma, pasikapsčius ir domintis galima daug visko surasti, bet bendros nuotaikos liūdnokos. Tačiau grįžkime prie to, kad mineralus mes gauname valgydami augalus arba gyvulius, kurie jais minta. Savo ruožtu, augalai mineralus gauna iš dirvožemio. Natūraliai kyla klausimas, kodėl atsiranda mineralų trūkumas, jeigu mes kasdien suvartojame daugybę pačio įvairiausio maisto. Tam priežastys yra net kelios:

  • Tam tikra dalis maisto produktų, kurie savyje galėtų turėti didelę mineralų gausą, yra išvaloma nuo jų. Taip, supratote teisingai. Maisto pramonė gamybos metu išmeta tai, kas naudinga ir palieka mums tuščią produktą. Labai geras pavyzdys yra balti miltai: tam, kad pramonė išgautų juos, grūdai yra rafinuojami (magiškas žodis, ane?). Šio proceso metu yra „išvaloma“ net iki 90% naudingųjų mineralų ir didžioji dalis vitaminų. Kažkuriuo metu tam tikros organizacijos pamatė, kad vyksta ne patys geriausi dalykai ir įvedė šiai produkcijai tam tikrų mineralų ir vitaminų „grindis“ –  minimalų kiekį, kuris privalo būti produkte. Tai dabar viską reziuomuodami gauname, kad: iš pradžių mineralai ir vitaminai yra „išvalomi“ iš produktų, o tada šiek tiek pridedama (kiek reikalauja reglamentas). Na, o kad viskas atrodytų daug gražiau, įmonės visą tai „sumarketina“ ir atsiranda gražūs šūkiai: „produktas, praturtintas vitaminais“ ir pan. Sakykite, ar tai nėra juokinga? Rafinavimas mums padaro ir dar vieną meškos paslaugą, po šios magijos, baltieji miltai patampa aušto GI (apie jį rašiau savo straipsnyje apie burokėlius Burokėliai sveika ir naudinga), na o tai reiškia  galimas problemas su sveikata, viršsvorį.
  • Antroji priežastis – pasikeitęs gyvenimo stilius: žmonės atrado sportą, kaip sveiko gyvenimo būdo šaltinį. Taip, tai yra tiesa, bet dauguma pamiršta, kad aktyvus gyvenimo būdas iš organizmo „ima“ ir daugiau gėrybių, tai yra ne tik degina kcal, bet ir sunaudoja daugiau mineralų įvairiems organizmo procesams: hormonų gamybai, skysčių reguliavimui ir t.t. Čia ir gimsta problema, žmogus nusprendžia gyventi sveikai, pradeda sportuoti, bet lygiagrečiai jo mitybą lieka tokia pati. Aš galėčiau duoti tokį pavyzdį: gyvenimas yra tarsi kėdė su keturiomis kojomis. Tam, kad kėdė gyvenimas [kėdė] būtų geras, reikia puoselėti aktyvų gyvenimo būdą, sveikai maitintis, ugdyti savo dvasinį pasaulį ir tinkamai ilsėtis. Kai žmogus pradeda sportuoti, o mitybą lieka tokia pati, viena iš kojų tampa trumpesnė (silpnesnė) ir taip kėdė praranda stabilumą. Todėl, kartais sportas ne visuomet gali būti sveiko gyvenimo būdo šaltiniu. Visgi, turi būti harmonija tarp visų segmentų.
  • Urbanizacija, tai dar viena iš priežasčių, kuri turi įtakos mineralų trūkumui žmogaus organizme. Skamba šiek tiek gremėzdiškai, tačiau pagalvokime. Mūsų oras, kuriuo kvėpuojame nėra pats švariausias, maisto pramonei rūpi tik metinis balansas, mus veikia greitas gyvenimo būdas, stresas – juk visą tai vienaip ar kitaip turi įtakos su neigiamu ženklu. Turbūt šioje vietoje stipriai neišsiplėsiu, nes tikiu, kad jūs esate nuovokūs ir tikrai viską suvokiate, bet akcentuosiu tik momentą, kad tarša mums daro milžinišką poveikį. Mūsų organizme ima kauptis toksiški mineralai: švinas, kadmis, gyvsidabris ir t.t. Todėl žmogaus organizmui reikia tik dar daugiau mineralų, nes gerieji mineralai turi ne tik atlikti savo funkcijas, bet kartu dar ir kovoti su blogaisiais mineralais. Taip pat žemės ūkis, tikrąją to žodžio prasme prievartauja derlingas žemes. Čia situacija labai panaši kaip ir su maisto pramone. Daugumai rūpi tik produktyvumas, o tai pasireiškia intensyvia žemdirbyste. Pilama įvairiausia chemija ant dirvos, kuri didina derlingumą ar apsaugo nuo kenkėjų ir t.t. Manau, kad suprantate, kad visą tai mažina mineralų kiekį dirvoje, o kartu ir jų kiekį maisto produktuose. Tad tokie produktai jau nėra tokie pilnavertiški, kokie galėtų būti.

 

Žinau, kad skamba, šiek tiek šiurpokai, tačiau šio įrašo neužbaigsiu tokia negatyvia energetika. Mane džiugina, kad pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau ir daugiau ekologiškų ūkių, kuriems rūpi ekologija, kuriems svarbu užauginti švarius produktus bei iš jų gaminti sveikus maisto produktus. Mums tereikia šiek tiek susimąstyti ir suprasti, kad tinkama mitybą yra raktas į sveiką gyvenimo būdą.

 

P.S. pasižadu, kad kitame įraše šiek tiek plačiau aptarsiu svarbiausių, žmogaus organizmui, mineralų svarbą ir kokiuose produktuose jų galima rasti.

Remiantis:
Knyga: P. Holford „optimum nutrition bible“
Geleijnse JM1, Witteman JC, Bak AA, den Breeijen JH, Grobbee DE tyrimu: Reduction in blood pressure with a low sodium, high potassium, high magnesium salt in older subjects with mild to moderate hypertension.