7
Rgs
2019

Marius Repšys „Heraklis nr. 4“

       Apie Mariaus Repšio gyvenimo istoriją buvau girdėjęs. Kalbu apie jo kaip aktoriaus gyvenimą bei tamsesnius periodus. Tik nežinojau, kad tai buvo šitaip tamsu ir rimta. Prieš pradėdamas skaityti knygą mąsčiau, kiek joje bus „krasnuchos“. Mat ir aš užaugau šiame Vilniaus rajone. Tikėjausi sužinoti, kokia yra sunki aktorystės pradžia. Bet vietoje to gavau lietuviškąją „Prozako kartos“ dozę. Visai čia pat.

       Velniava! Dabar suprantu, kad tai knyga apie tylą, kai jos nereikia ir apie palaikymą, kai jo itin trūksta. Tai knyga apie tamsą ir drąsą, apie baimes, praradimus ir atradimus. Kūrinys apie gyvenimo detales, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingos, tačiau iš tikrųjų lemiančios labai daug.

      Mano akimis tai knyga apie ligas, baimes ir kovą su jomis. Visi mes turime vidinių demonų, visiems mums atrodo, kad mūsų problemos yra pačios rimčiausias ir skausmingiausios. Vis dėlto Mariaus patirtis verčia susimąstyti labiau.

      Šią knygą rekomenduoju skaityti ne tik kai skauda, baisu ar reikia pagalbos, ne tik dėl Mariaus charizmatiškos asmenybės bet ir todėl, kad tai tikras gyvenimas. Tai viena iš jo spalvų.