22
Lap
2018

Kraujo tyrimai – kodėl tai svarbu?

Šį tekstą sudarys dvi dalys: pirmoji – mano meniškos sielos įvadas apie kraujo tyrimus, jų svarbą ir t. t., ir antroji, techniškesnė dalis – aptarsiu savo išplėstinius kraujo tyrimus ir pasidalinsiu su jumis savo įžvalgomis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Pastaba. Šį straipsnį rašiau pasitelkęs net dviejų specialistų pagalbą.

Pradėsiu šį įrašą nuo pamąstymo “kodėl dauguma žmonių galvoja, kad kraujo tyrimai nėra svarbu”. Pirma, mentalitetas ir požiūriskol jaučiuosi gerai, savimi rūpintis nereikia, o kai bus blogai – kaltinsiu aplinką, šalį, sveikatos sistemą ir, žinoma, gydysiuosi, na, tiek, kiek norėsiu, nes niekas kitas apie mane nežino daugiau nei aš pats. Atvirai pasakius, mane toks požiūris liūdina, todėl daug ir nekomentuosiu. Antra, trūksta švietimo ir žinių, o tai yra rimta, netgi labai rimta, nes tam, kad žmogus norėtų darytis kraujo tyrimus, jis turi aiškiai suvokti jų naudą. Yra ir kita medalio pusė- dažnai žmogus nežino, ką daryti su gautais kraujo tyrimais (ypač jeigu darė išplėstinius). Tikra laimė, jeigu galima pasitarti su šeimos gydytoju, bet būna atvejų (nepykite, medikai, bet taip būna), kad sportuojančiam žmogui kaip problemos sprendimo būdą pasiūlo liautis sportavus, nors tai ne visada yra išeitis. Todėl kartais trūksta ne tik žinių, bet ir specialistų, su kuriais galima pasitarti. Trečia, finansiniai dalykai. Velniava, deja, bet tai kainuoja, ypač kai kalba pasisuka apie išplėstinius kraujo tyrimus. Tuomet reikėtų bandyti kažko griebtis ir suktis iš padėtis. Galbūt tyrimus darytis rečiau, atsižvelgiant į  tam tikras tendencijas, na, pvz., žinant save, darytis mažiau tyrimų arba juos darytis rečiau (kalbu apie išplėstinius kraujo tyrimus). Ketvirta, pirmų trijų punktų mišinys. Ai, nežinau, kam man to reikia. Galbūt ir norėčiau, bet brangu, geriau pataupysiu iPhone’ui, nes tuoj Kalėdos 🙂 Na, o penktoji kategorija yra ta, kuri jau nėra priskiriama “kodėl tai nesvarbu” grupių klasifikacijai. Tai žmonės, kuriems rūpi jų sveikata. Nesakau, kad tai patys geriausi, patys šauniausi žmonės ir pan. Tačiau jiems įdomu, jiems rūpi, jie domisi savo organizmu. Manau, kad tai žmonės, kurie nori būti sveiki ir, žinoma, kurie nori išspausti iš savęs šiek tiek daugiau.

Daug nepilstydamas iš tuščio į kiaurą surašysiu, KODĖL KRAUJO TYRIMAI YRA SVARBŪS (tiek sportuojantiems, tiek nesportuojantiems):

  • Galima įvertinti įvairių organų, pvz., kepenų, inkstų ir t. t. veiklą;
  • Diagnozuoti įvairias ligas, pvz., diabetą, ŽIV ir t. t.;
  • Stebėti gydymo eigą, jeigu vartojami vaistai, keičiama mityba ir t. t.;
  • Įvertinti, ar mūsų kūne netrūksta tam tikrų medžiagų, pvz., mineralų.

 

Šį sąrašą būtų galima išplėsti,  suskaidyti į daugiau smulkių punktų, tačiau esminis dalykas – iš kraujo tyrimų matyti, kaip funkcionuoja mūsų organizmas. Todėl reguliariai juos atlikdami galime:

  • Tiksliai nustatyti organizmo būklę;
  • Žinoti, kaip vyksta gydymas;
  • Užkirsti kelią ligoms;
  • Sportininkai, remdamiesi tyrimais, gali daryti išvadas tam, kad pagerintų savo sportinius rezultatus.

Antroji straipsnio dalis. Tai mano išplėstinių kraujo tyrimų analizė. Aš dariau gana smarkiai išplėstus kraujo tyrimus. Manau, kad dauguma galėtų darytis šiek tiek siauresnius. Todėl trumpai aprašysiu, ką rekomenduočiau daryti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį sportuojantiems žmonėms.
Tačiau prieš pradėdamas pabrėšiu, kad kiekvienas žmogus yra individualus ir interpretacijas turi daryti specialistai. Paminėsiu, kad aš dėl savo tyrimų analizės bendravau su dviem medicinos specialistais.

Keli dalykai, kuriuos noriu pabrėžti: pirma, aš vartoju mažai maisto papildų (mano tikslas – optimali mityba), antra, sportuoju gana daug, ir, trečia, aš nevalgau mėsos ir vartoju itin mažai pieno produktų.

 

Manau, kad su bendrais kraujo tyrimais dauguma esate susidūrę. Taisyklė gana paprasta – niekas neturėtų viršyti normų. Labai dažnai viduriukas tarp “lubų” ir “dugno” (t. y. tarp mažiausios ir didžiausios normų) yra geriausia. Jeigu kažko yra akivaizdžiai per daug arba per mažai, tuomet jau reikia kalbėti su specialistu. Pvz., mano hemoglobino kiekis yra 162, tai viršija normą, bet aš žinau, koks mano organizmas, ir man tai yra normalu. Dažniausiai mano hemoglobinas būna 165-168. (Greitai parašysiu tinklaraščio įrašą apie hemoglobiną ir eritrocitus).

Papildomi (išplėstiniai) tyrimai. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į mineralų kiekį kraujyje, t. y. kalio, natrio, geležies, bendrojo kalcio, chloridų, magnio, fosforo koncentracijas kraujyje. Kalbant paprastai, nuo jų kiekio kraujyje priklauso mūsų organizmo veikla.

Kalis – svarbus širdies, kraujagyslių ir raumenų fiziologijai (veiklai).

Natris – atsakingas už skysčių balansą žmogaus organizme.

Geležis – yra hemoglobino sudedamoji dalis. Eritocituose esantis hemoglobinas sujungia deguonį, kuris šių ląstelių su krauju yra išnešiojamas po visą organizmą.

Kalcis – svarbiausia kaulų ir dantų statybinė medžiaga.

Chloras (chloridai) – palaiko skysčių paskirstymą organizme.

Magnis – svarbus širdies, kraujagyslių, raumenų ir nervų sistemos veiklai.

Fosforas – dalyvauja vit. D apykaitoje, formuoja raumenų audinį, palaiko PH balansą.

Cinkas – padeda efektyviau reguliuoti hormonus. Jis reikalingas baltymų sintezei ir ląstelių augimui.

Varis – reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

(greitai planuoju parašyti išsamesnį įrašą apie mineralus, jų naudą ir iš kur jie gaunami)

 

 

Labai svarbu pabrėžti, kad aš paminėjau tik po keletą funkcijų, kurias atlieka mineralai (jų yra begalės). Kiekvieno iš jų (mineralų) vaidmuo mūsų organizme yra milžiniškai svarbus.

Sportininkams svarbus rodiklis – šlapalo koncentracija. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas ir vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Inkstai iš kraujo pašalina medžiagų apykaitos produktus, reguliuoja organizmo skysčių sudėtį bei kiekį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Todėl šlapalo koncentracijos pokyčiai turi milžinišką įtaką ne tik sportiniams rezultatams, bet ir sveikatai. Fizinis aktyvumas, baltymų vartojimas, skysčių netekimas – tai dalykai, kurie turi tiesioginės įtakos organizmo veiklai.

Dar vienas svarbus rodiklis – folio rūgšties koncentracija. Folio rūgštis, arba kitaip vitaminas B9, yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, DNR gamybai. Ji yra svarbi smegenų veiklai. Tai aktualu sportininkams, nes folio rūgštis reikalinga eritrocitų susidarymui ir geležies panaudojimui organizme. Na, o tai susiję su deguonies pernešimu – kas beprotiškai svarbu ištvermės sporte (pasikartosiu, kad tai – svarbu ir kad būtinai apie tai parašysiu jau greitai).

Transferino koncentracija kraujyje – tai baltymas, kuris padeda reguliuoti geležies kiekį kraujyje. Transferino pagrindinė funkcija sujungti ir pernešti geležį į audinius. Kai jo (transferino) kiekis kraujyje didėja, tai ženklas, kad mažėja geležies.

Feritino koncentracija kraujyje – tai baltymas, kuris parodo geležies atsargas organizme. Tai pagrindinis rodiklis, atskleidžiantis realią geležies situaciją organizme, o tai savo ruožtu  tiesiogiai susiję su deguonies pernešimu ir energijos gamyba. Šie procesai sportininkams super svarbūs (mąstau, kad ir apie tai būtinai parašysiu atskirą įrašą).

Vitamino B12  koncentracija kraujyje – siūlau labai rimtai atsižvelgti į šį rodiklį, nes vit. B12 būtinas normaliai nervų sistemos funkcijai palaikyti, kraujodarai (eritrocitų brendimui), kaulų formavimuisi, DNR sintezei , baltymų, riebalų, angliavandenių ir geležies apykaitai. Tai itin svarbus rodiklis, kuris kartais yra užmirštamas.

Vitamino D  koncentracija kraujyje – ypač populiari tema ir apie ją prirašyta milijonai straipsnių. Visi puikiai žino, kad būnant saulėje žmogaus odoje susidaro vit. D3, o vit. D2 gauname tik su augaliniu maistu. Jų pagrindinės funkcijos: veikia imuninę sistemą, dalyvauja mineralų įsisavinimo procesuose, stimuliuoja insulino sekreciją audiniuose.

 

Žmogaus organizmas – sudėtingas mechanizmas, kurio darniai veiklai yra svarbios net pačios mažiausios dalelės. Norint gyventi ilgai ir būti sveikiems, būtina, kad viskas veiktų tobulai, o norint pasiekti aukštus sportinius rezultatus pageidautina, kad viskas veiktų preciziškai nepriekaištingai.

Mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių tiesioginę įtaką mūsų organizmo nepriekaištingai veiklai. Tad nuo to, ką “dedame” į save, priklauso, kaip mes “veikiame”.

Man rūpi mano sveikata ir, žinoma, asmeniniai sportiniai pasiekimai, todėl aš renkuosi, ką valgyti, o ko ne. Dažnai tenka susidurti su mitu, kad vegetarai ar veganai yra silpni, jiems nuolat trūksta B grupės vitaminų ir geležies, na, ir žinoma, kad ir sportuoti nebus sveikatos. Aš savęs nepriskiriu nė vienai grupei, nes tai tik žodžiai, kurie realiai nieko nepasako. Mano požiūris gana paprastas – maitintis sveikai. Todėl aš nevalgau mėsos, vartoju mažai pieno produktų, vengiu perdirbtų ir pačių įvairiausių pusgaminių, vengiu produktų, kurių sudėtyje gausu dažiklių, kvapiklių, stipriklių ir t. t. (žinoma, tai darau protingai), stipriai sumažinau produktų, kuriuose daug pridėtinio cukraus, vengiu baltų miltų produktų, na, ir nevartoju alkoholio. Prirašiau tiek daug visko, jog gali pasirodyti, kad gyvenu laikydamasis griežtos dietos. Ne, viskas atvirkščiai. Man patinka toks gyvenimo būdas. Tai yra mano pasirinkimas ir aš tuo mėgaujuosi. Man patinka mintis, kad dietos neveiksmingos tol, kol tai yra draudimas. Aš valgau maistą, kuris man yra beprotiškai skanus, mano asmeniniai sportiniai pasiekimai mane džiugina, o mano kraujo tyrimai rodo, kad viskas yra gerai. Tad rūpinkitės savimi ir tuomet viskas bus gerai 🙂

 

P.S. Prieš imdamiesi veiksmų, BŪTINAI pasikonsultuokite su gydytojais. Šis tekstas – tai mano nuomonė, tai nėra konstanta. 

Beje, kraujo tyrimus atlikau  Invitro diagnostika (www.invitrodiagnostika.ltjeigu kam aktualu ir įdomu, užmeskite akį į jų siūlomą paslaugų asortimentą!