29
Lap
2017

Kelionės (ne)keičia žmonių. Indija

 

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų yra ne kartą girdėję pasakymą: “Kelionės keičia žmones”. Tačiau, šiandien mano siekis yra paprieštarauti šiam teiginiui ir tai padarysiu remdamasis savo patirtimi, aplinkinių žmonių istorijomis bei įdėdamas šiek tiek loginio mąstymo. Atsižvelgdamas į pastaruosius išvardintus kriterijus, darau prielaidą, kad mes keičiamės tik tuomet, kai patys to norime ir to siekiame. Nesupraskite manęs klaidingai, bet aš netikiu, kad pilko mentaliteto asmenys, kuriems žodis “apšvieta” yra susijusi su gatvių apšvietimu ir kurių gyvenimo siekiai yra asmeninių ir neandertalietiškų poreikių tenkinimas, gali imti, ir staiga pasikeisti. Žinoma, kiekviena taisyklė turi išimčių, bet kuomet kelionės tikslas tampa Turkijoje esančių barų tuštinimas 24/7, sunku pasakyti, ką tai gali keisti.

Kelionės yra tik vienas iš faktorių, kurie turi beprotiškai didelį poveikį individualios asmenybės raidai. Tikriausiai galėčiau sugalvoti šimtus skirtingų priežasčių, ką kiekvienas iš mūsų nori pasiekti keliaudamas, bet šiandien ne apie tai. Šį kartą apie kelionę į Indiją ir jos poveikį man, kaip asmenybei.

Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad Lietuvoje matau daug neteisybės, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai mane veikia. Didžiąją dalį šių dalykų perleidžiu per savąją AŠ prizmę. Mane piktina tokie dalykai, kaip besimėtančios šiukšlės gatvėse, valstybės požiūris į daugybę sričių įskaitant sportą, kreivai didelės kainas parduotuvėse ir t.t. “Įjungęs” egoizmą imu galvoti, kad dirbu per daug, kad mano automobilis per senas, kad atėjus žiemai bus šalta ir t.t. Kartais “įsijungia” ir filosofiniai pamąstymai globaliais klausimais. Tačiau, viskas yra susiję su mūsų požiūrio ir matomo pasaulio amplitude. Kuo ji siauresnė ir skurdesnė, tuo daugiau negatyvumo ir nusivylimo ji atneša į mūsų kasdienybę.

Būdamas Indijoje pamačiau kitokį pasaulį, kuriame žmonės susiduria su mums neįprastomis problemomis. Toje šalyje didžioji daugumo populiacijos nesuka galvos, kur gauti geriausias sąlygas buto paskolai, nes jie gyvena gatvėse, laukuose, ant namų stogų. Jiems nesvarbu, ką gi reikės valgyti vakarienei, nes jų maistas – samosa, pagaminta ant degančių padangų.

Tai tik keletas pavyzdžių ir įžvalgų, kurios kelionės metu, viena po kitos apsistojo mano mintyse. Deja, bet ir mūsų šalyje netrūksta skurdo, netrūksta ir tos pilkos spalvos, kurios kartais mes to nematome arba nenorime matyti.

Kelionės keičia žmonės, bet keičia tik tuos, kurie keliones sieja su daug didesne patirtimi. Grįžęs iš Indijos, aš pradėjau daug stipriau vertinti tai, ką turiu, daug stipriau vertinti ir tai, ką darau ir kuo tikiu.


P.S. Matomai tas pilkas dangus turi įtakos melancholiškų minčių gimimui. Nėra viskas taip blogai. 🙂 Nėra viskas tik juoda, balta ir pilka. Aplink mus pilna fantastiškų ir įdomių asmenybių. Rašydamas šį įrašą bandžiau pasakyti, kad kartais reikia plačiau atmerkti akis ir šiek tiek kitaip pažvelgti į XXI a. realybę. Jokiais būdais nereikia įsileisti slogių minčių, nereikia viskam suteikti negatyvumo. PEACE 🙂
Pažadu, kad artimiausiu metu parašysiu jums kitą įrašą apie keletą vietų, kurias būtina pamatyti, būnant Delyje.