14
Lap
2019
Kas nužudo motyvaciją?

Instagramas gali negailestingai nužudyti norą sportuoti

        Taip jau yra nutikę, kad motyvacija yra itin trapi mistinė jėga, galinti pakelti asmenybę iki aukštumų arba atvirkščiai – nugramzdinti ją iki pat Hado požemių. Apie tai yra prirašyta begalės knygų bei straipsnių, prikurta nesuskaičiuojama galybė podcastų, šią tematiką nagrinėjo tokie asmenys kaip Abrahamas Maslow, Davidas McClelland. Kai kurios jų teorijų dalys sutampa, kitos prieštarauja vienai kitai, bet visi sutinka, jog ši jėga turi velnišką įtaką žmogaus gyvenimui.

        Nemėgstu sutirštinti spalvų, bet galiu drąsiai teigti, kad procentiškai didesnė dalis žmonių greitai praranda motyvaciją. Vieną dieną pasakoja, kaip jie nuvers kalnus, kokie dideli jų ateiteis planai, o štai po kurio laiko, kartais net pačioje pradžioje, kartais pusiaukelėje, o kartais ir net pabaigoje – sustoja. Visą tai nutinka dėl pačių įvairiausių priežasčių ar jų kombinacijų. Taigi, kas dažniausiai nužudo motyvaciją?

       Viena iš priežasčių – mados vaikymasis. Socialiniuose tinkluose žmonės mato daugybę sektinų pavyzdžių ir nori būti panašūs į juos. Atrodytų, kad lengviausias būdas tai pasiekti yra “copy paste” principas. Tačiau ar svetimu keliu eiti lengva? Nemamau. Juk norint pasiekti tobulą galutinį rezultatą reiktų kopijuoti visumą, bet socialiniuose tinkluose yra matoma tik dalis gyvenimo (dažniausiai finalinis etapas), o ir toji greičiausiai – tik gražioji, kuri, deja, dar ir pagražinta. Na, o visi užkulisiai, kurie nėra itin patrauklūs, bet yra esminiai, yra paslėpti nuo žiūrovų. Todėl bandymas kopijuoti kitus visų pirmą yra varginantis Sizifo darbas, susimaišęs su nuolatiniu eksperimentavimu. Reikia nepamiršti fakto, kad nepaliaujamas buvimas kažkuo kitu, o ne savimi yra sunkus bei atsiduodantis šizofrenija. Sunkus išbandymas kyla dar ir tada, kuomet nėra parašyto siužeto, t. y. nėra galimybės daryti “copy paste”. Būtent tuomet ir ima byrėti motyvacija.

         Ne pilnai patenkinama A.Maslow poreikių piramidė yra dar viena priežastis, kodėl dingsta varančioji jėga. Pamatiniai poreikiai yra fiziologiniai, tokie kaip miegas, maistas, vanduo ir t.t. Kitas laiptelis – saugumas, trečias – socialiniai poreikiai ir kiti. Tad įvykę pokyčiai gyvenime, kurie sudrumsčia poreikių grandinės hierarchiją, turi milžinišką įtaką motyvacijos dingimui. Juk praradus darbą, vargu, ar mums rūpės gyvenimo prasmės paieškos.

        “Mėtymasis” – šis žodis rajone, kuriame aš augau yra gan plačiai paplitęs. Tad mano kalboje jis nėra svečias ir manau, gana taikliai apibūdinantis neapsisprendusio žmogaus būseną. To priežastis – perteklius. Gyvename laikais (mūsų geografinėje zonoje), kuomet pasiūla yra milžiniška. Tačiau valandų skaičius paroje nėra pakitęs, tad konkurentas tam tikrai sporto šakai, kuria mes užsiimame nėra tik kita sporto šaka. Konkurencija gali tapti viskas ką mes galime veikti: keliauti, skaityti, mokytis, tinginiauti ir dar nesuskaičiuojama galybė kitų veiklų. Tad natūralu, kad motyvacija dingsta lygiai taip pat greitai, kaip ir gali dingti akimirkos susižavėjimas kitu asmeniu. Šiai laikais tai yra trapiau už krištolą. Juk žinome, kad netekus vieno, vietoje to bus begalės pakaitalų. Palyginčiau su lietuviškos literatūros draudimo metais, kai bet koks lietuviškas spausdintas žodis buvo deficitas ir negalėjo būti nė menkiausios kalbos apie susidomėjimo juo praradimą. Taigi, pertekliaus suformuota galimybė laisvai “mėtytis” yra dar vienas motyvacijos žudikas.

       Tikiuosi, kad nieko stipriai neįžeisiu, bet savo jėgų, laiko, galimybių pervertinimas taip pat yra vienas iš faktorių, kurie žudo motyvaciją. Mūsų galvose gimusi mintis (tikslas) užkrečia mūsų sielą ir su kiekviena diena yra piešiamas gražus vaizdas, kaip viskas sėkmingai klostysis, kaip bus smagu ir lengva. Kartais net nepradėjus judėti tikslo link jau kuriama būsima sėkminga istorija, bet realybė yra negailestinga ir smūgiuoja be gailesčio. Panagrinėkime pavyzdį: sumanymas – nubėgti maratoną. Viskas atrodo paprasta, tereikia bėgioti. Tačiau pradėjus siekti užsibrėžto tikslo, paaiškėja, kad tam reikia skirti daugiau laiko nei buvo numatyta, o juk nesinori jo atimti iš šeimos, draugų. Keltis keletą valandų anksčiau taip pat nėra lengva. Kartais atsiranda nenumatytų veiklų, ligų, skausmų, dėl kurių žmogaus galvoje randasi abejonių. Gimsta egzistenciniai pamąstymai apie neteisingai pasirinktą kryptį. Prie laiko stokos prisideda nušvitimas, kad dvidešimtiems kilometrų įveikimas nesustojus nėra jau toks paprastas dalykas, kaip pasakojo kaimynas ar bendradarbis. Šie neįvertinimai arba pervertinimai pradeda veikti neigiamai ir tai galiausiai motyvacija paguldo į komą.

       Netikėjimas savimi arba pasaulio matymas tamsesnėmis spalvomis nei yra iš tikrųjų – dar vienas nuodas. Žmogus gali turėti pačių didžiausių, gražiausių, įdomiausių, o svarbiausia – pasiekiamų tikslų, bet jeigu jis savimi netikės, šis kelias bus sunkus. Visos veiklos reikalauja valios pastangų. Nereikia būti pranašu, kad numatytum ateitį, turinčią juodų dienų. Ir kuomet varančioji jėga turėtų traukti į šviesą, deja, ji ima stagnuoti, o vidinis balsas sufleruoja tik filosofinį monologą: “taip ir galvojau, kad nieko neišeis”. Štai ir vėl, mes ką tik nužudėme motyvaciją.

        Prie šio vis ilgėjančio serijinių žudikų sąrašo drąsiai pridedu greitą gyvenimo tempą. Tampame užprogramuoti, kad viską galime turėti čia ir dabar. Tačiau yra dalykų, kuriems reikia laiko. Sumanymas parašyti knygą gali gimti greitai. Sugalvojame patį geriausią siužetą, dar geresnį kūrinio pavadinimą, pasamdome dailininką, kuris sukuria neįtikėtino patrauklumo viršelį ir net sužinome visus marketinginius triukus, kurie padės pasiekti Olimpą. Viskas vyksta greitai ir efektyviai, motyvacija auga, laimės rodiklis šauna aukštyn iki toks akimirkos, kuomet paaiškėja, kad kartais viena pastraipa yra rašoma keletą dienų. Lekia dienos, savaitės, o tekstas gimsta sunkiai. Kas vieną dieną atrodė tobulai parašytu tekstu, kitą dieną tampa banaliu šlamštu. Bet juk knygos norisi jau dabar! Gerbėjai laukia šio bestselerio. Tokioje sumaištyje gimsta naujas sumanymas – blogo kūrimas. Juk tekstai čia gali būti ir trumpesni, juos galima “kepti” daug dažniau, o norima šlovė jau laukia už pirmo kampo. Tad kam kankintis ir laukti rytojaus, kai daug smagiau būti čia ir dabar. Pirminis sumanymas tiesiog numiršta. Karalius mirė, tegyvuoja naujas karalius. Tik ar ilgam? Šis greito gyvenimo tempo propagavimas nužudydamas motyvaciją kartu dar ir atima galimybę mėgautis procesu.

           Taip, būtent greitas gyvenimo tempas mus išmoko džiaugtis galutiniu rezultatu, o ne pačiu procesu. Tuomet jis tampa kančia ir greitai atsibosta. Šiai situacijai nupiešti tinka jau aptartas maratonas. Jeigu žmogaus tikslas yra nubėgti maratoną per 2 valandas ir 45 minutes, o pats bėgimo procesas neteikia didelio džiaugsmo, nepalūžti ir išlaikyti motyvaciją aukštame lygyje yra be galo sunku. Reikia būti itin stipriam, kad galvoje susikurtas vaizdinys – kirtimas finišo linijos stende degant 2:44.37, mus vestų pirmyn. Tereikia prarasti ar tik suabejoti tikslu ir motyvacijos kaip nebūta. Procesas (ne tas, kurį parašė Franzas Kafka) “neištrauks”, o tai reiškia tik vieną – dar vienas nužudymas.

          Motyvacija gali mažėti ir dėl socialinio bendravimo pertekliaus arba trūkumo. Pavyzdžiui, jei atrastas naujas laisvalaikio pomėgis nereikalauja bendravimo, tai gali tapti nemenku iššūkiu žmogui, kurio darbo pobūdis yra tokios pačios prigimties. Tuomet bendravimo trūkumas arba bendraminčių stoka gali žudyti motyvaciją. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad žmonės renkasi į treniruotes ne visuomet vien tik dėl sportinio arba sveikatingumo motyvo. Jie ieško tam tikrų socialinių bendravimo formų. Kuo jos stipresnės ir įdomesnės, tuo motyvacija didesnė. Tad netgi šis elementas gali kėsintis į motyvacijos gyvybę.

        Užslėpti žudikai tūno už kiekvieno kampo. Vieni veikia tyliai ir lėtai, kiti smugiuoja staigiai ir be gailesčio. Aš vadovaujuosiu principu, kad priešą reikia pažinti ir identifikuoti, tuomet tikrai rasime priešnuodį ar ginklą kovoje su motyvacijos naikintojais. Apie mano asmenines kovas ir paieškas rašiau šiame tekste: Aiškindamasis Kenijos bėgikų paslaptis, atskleidžiau ir savąsias.

You may also like

Yra vienas nuodas, kuris ėda motyvaciją