31
Spa
2019
Bėgimas

Grįžkime prie šaknų. Bėgimas. Filosifinis požiūris. Pradžia.

       Manau, nebus daug prieštaraujančių žmonių minčiai, kad kiekvienas bėgikas, besiruošiantis varžyboms, geriausios formos nori būti varžybų dieną. Akivaizdu, kapitone? Norint, kad šis įnoris taptų realybę reikia sistemingai tam ruoštis. Žinoma, tai galioja tuomet, kai žmogus yra sudalyvavęs ne vienose varžybose, bėgimas yra ne tik vakaro pasilakstymas, o rimtesnės treniruotės. Treniruočių metodologijų yra daug, dar daugiau yra trenerių bei filosofuojančių šia tema. Pasakyti, kad yra tik viena teisinga kryptis, būtų šventvagiška ir neteisinga. Aš garsiai mąstau, kad tinkama judėjimo kryptis yra ta, kuri leidžia progresuoti (ar dirbant kitaip, progresas būtų kitoks, tai jau kita tema, reikalaujanti diskusijos), o ar ji geriausia, populiariausia, ar dar kažkokia “-iausia”, koks skirtumas. Esmė, kad varžybų dieną žmogus būtų geriausios fizinės bei mental formos ir tai atsispindėtų varžybų rezultate.

       Kalbant apie aukštesnio lygio rezultatus (kas jie ir kokie jie, tegul tai būna kiekvieno iš jūsų pasirinkimo laivė) svarbu suvokti, kad jie nėra pasiekiami 10 ar daugiau kartų per metus. Tik priminsiu, kad rašau apie ilgų nuotolių bėgimą. Pasiruošimas varžyboms yra tikslingas darbas konkrečiai varžybų dienai. Sportuojantiems super rimtai, dažniausiai tai būna čempionatų dienos: Lietuvos, Europos ir pan. Tai gali būti kvalifikacinės varžybos, kuriose reikia “parodyti” aukšto meistriškumo rezultatą. Kitiems tai gali būti tam tikros varžybos metuose, kaip pvz. Vilniaus, Berlyno ar Frankfurto maratonai. Visos kitos varžybos labai dažnu atveju yra treniruotės pobūdžio, kurių metų yra daromas tikslingas darbas, konkrečiu momentu. Ir taip, kartais varžybos, kuriose bėgama 100% yra pasiruošimo dalimi, ruošiantis pagrindiniam startui.

        Šis įrašas apie bėgimą yra pirmasis po gan ilgo laiko. Ir jis yra gan popsinis ir kartu apie nieką, nes sutinku, kad tokie buitiniai filosofiniai pasišvaistymai neturi didelės (arba jokios) pridėtinės vertės. Tačiau aš nusprendžiau ir susidėliojau planą, ką ir kaip rašysiu Jums kas savaitę. Papasakosiu Jums apie periodizaciją, aprašysiu skirtingas treniruočių formas: easy run, recovery run, long run, progression run, fartlek, hills, sprint, blend, intervalus, tempo, time trial. Sudėliosiu mintis, kaip ir kodėl keičiasi tokios treniruotės skirtingais pasiruošimo etapais – aš pasiruošimą skirstau į tris dalis: bazė, priešvaržybinis etapas ir varžybinis etapas. Būtinai parašysiu, kuo jie skiriasi ir ką aš akcentuoju. Noriu kažkiek paliesti ir fiziologijos, na kaip pvz. Easy run metu “gerėja” ir vystosi kapiliarizacija. Parašysiu kodėl tai svarbu ir kada tai vyksta geriausiai.

       Taigi, šis post’as – įvadinis. Aš grįžau. Ar tai taip pat rimta, kaip SEL’o atsisveikinimai, pamatysime. Kitas mano įrašas apie bazinį periodą ir viską, kas susiję su juo.