7
Rgs
2019

Gabrielė Štaraitė „Apie Afrikos žmones ir žvėris“

      Keliauti galima daug ir į visas pasaulio šalis (na, beveik į visas). Tik vienos kelionės bus labiau itin populiarios, turistiniais maršrutais, o kitos įdomesnės ir mažiau įprastos. Kelionėms į Afriką netinka nei viena nei kita.

      Kiekvieno žmogaus matymo kampas yra individualus, bet aš pasidalinsiu savuoju ir palyginsiu su nuomone, kurią kartais tenka girdėti iš aplinkinių. Esą ten karšta, nėra patogumų, nesaugu, šis žemynas – ligų kratinys, tai atsilikęs kraštas ir nėra ten ko keliauti. Su subjektyvia žmogaus nuomone kovoti gal nereikėtų. Vis dėlto, ši knyga galėtų ją praturtinti, o gal ir šiek tiek pakeisti minėtas nuostatas. Ypač jeigu manote, kad Afrika yra blogis ir nuobodybė.

      Jeigu jumyse gyvena bent jau menkiausias noras ten nuvykti, ši knyga tikrai yra skirta jums. Aš pats Gabrielės Štaraitės knygą „pavadinimas“ perskaičiau keliaudamas po Keniją ir Ugandą. Galiu drąsiai prisipažinti, kad į tam tikrus dalykus (papročiai, infrastruktūra, žmonių elgesys, gamta ir pan.) būčiau žiūrėjęs šiek tiek kitaip. Ši knyga man padėjo sudėlioti daugybę trūkstamų taškų į reikiamas vietas bei privertė apie tam tikrus dalykus pradėti galvoti kitaip. Tarkime, kodėl Kenijos infrastrūksta yra būtent tokia – skurdi, o ne gerai išvystyta, kas būtų be galo naudinga šaliai. Tačiau, juk mes, europiečiai, dar mažiau nei prieš šimtmetį kolonizavę visą žemyną patys ir sukūrėme tokią infrastruktūrą. Kad būtų patogiau išsivežti naudingąsias iškasenas. Na, o dar seniau, veždavomės belaisvius į Europą ar Amerikos žemynus. Tada niekam nerūpėjo kaip gyvens likę vietiniai, o štai dabar stebimės, kaip čia taip nutiko.

       Šiame istorinių bei politinių faktų kūrinyje gausu rašytojos įžvalgų bei asmeninės patirties, kuri leidžia pažvelgti giliau į juodąjį žemyną ir atrasti jį kiek kitokiu kampu. Turiu įtarimą, kad autorės, kaip kelionių organizatorės patirties, šią knygą praturtino įžvalgomis, apie kurias mes nebūtume net pagalvoję, kaip pvz. lankytinų objektų stoga arba nemokėjimas jų rasti.

      Taigi šią knygą drąsiai siūlau perskaityti visiems, mąstantiems apie savo pirmąją kelionę į Afriką. Žinoma, galėtų sudominti ir ten jau buvusius ir gal net neplanuojančius ten vykti.