Home Mintys Emocinė sveikata. Maži triukai, kovojant su stresu

Emocinė sveikata. Maži triukai, kovojant su stresu

by Neko
Emocinė sveikata

Gyvenimo kokybė priklauso nuo keturių kertinių ašių: poilsio, mitybos, fizinio aktyvumo ir emocinės sveikatos. Žinoma, galima smulkinti, galima prirašyti daugiau, gyvenimui įtaką darančių veiksnių, bet mano akimis, o taip pat ir Dr. R. Chatterjee, kuris parašė super įdomią knygą “The 4 pillar plan” apie visą tai.

Seniau aš nesusimąstydavau, kad emocinė sveikata turi tiek daug įtakos gyvenimo kokybei bei žmogaus sveikatai. Negalvodavau apie jos poveikį sportui. Man tai būdavo stumdymas iš tuščio į kiaurą. Tačiau bėgant metams, mano požiūris kardinaliai pasikeitė. Ir galimai aš visą šį mental pasaulį išskirčiau kaip vieną iš svarbiausių. Paimkime iki skausmo nuvalkiotą temą – stresą. Apie tai yra prirašyta daugiau nei daug knygų, prikurta serialų, na o apie straipsnius net kalbėti nereikia. Juk net aš dabar apie tai rašau. Stresas tai – 21 amžiaus trendas ir kartu prakeiksmas. Stresas, lyg smogas, tvyro ore (nors pasak straipsnių interneto platybėse, Pasaulinė covid’o pandemija, turi įtakos oro užterštumui – jis mažėja, bet deja, plastiko daugėja. Atsiprašau už minties šuolį.). Žmonės nuolat jį [stresą, ne smogą] patiria darbe, jį sukelia chaosas gatvėse, jį kursto amžinas skubėjimas iš kažkur į kažkur, streso lygį kelia šeima, draugai, santykiai.

Rezume, norint, jo galima “rasti” apsčiai. Apie streso neigiamą poveikį daugiau mažiau žinome visi (situacija labai panaši kaip ir su cukrumi, visi kaip ir nutuokia apie jo daromą žalą, bet). Juk jis didina cholesterolio kiekį organizme (įdomus kūrinys žmogaus organizmas), streso “dėka” –  varginama nervinė sistema (praeitame įraše rašiau apie HRV ir jo įtaką sveikatai/sportui ir tai yra tiesioginė sąsaja), “padeda” atsirasti ligoms, turint traumų, sakykime uždegimą, stresas lėtina gijimo procesą ir t.t. ir pan.

Sakyčiau skamba baisiai, bet su šiuo padaru galima kovoti, o ir priešnuodžiai yra gan paprasti:

  • Kvėpavimas. Pradėjau taikyti „3-4-5“ sistemą, kuomet lėtai įkvepiu orą pro nosį, mintyse skaičiuodamas iki 3, tuomet sulaikau kvėpavimą, mintyse skaičiuodamas iki 4, o iškvepiu pro burną, lėtai skaičiuodamas iki 5. Taip kvėpuoti kasdien 2-3 kartus per dieną. Tam skiriu po 3-5 minutes. Galbūt reikėtų skirti daugiau laiko, bet šiuo metu jaučiu, kad man to pakanka. Man tai padeda atsipalaiduoti, geriau sutelkti dėmesį į darbus ir žinoma, būti ramesniam.

  • Atsiribojimas nuo interneto. Esu notifikeišenų auka. Jeigu žinau, kad kažką “gavau” telefone, privalau nedelsiant pažiūrėti. Jeigu žinau, kad man parašė žmogus, privalau kuo skubiau atsakyti. Galima sakyti, tai gyvenimas ant adatų. Be jokios abejonės tai neprisideda prie gerovės kūrimo (cituojant gerb. asmenį). Tad pradėjau propaguoti atsiribojimą nuo interneto savaitgaliais. Būna, kad numetu kur nors telefoną pusdieniui, kad jis netrukdytų poilsio, buvimo su draugais ar šeima. Žinau, kad reiktų atsiriboti ir prieš miegą, bet tai palieku kitam kartui. Visai neseniai diskutavau su draugau, kad facebook’as pakeitė bendravimą ir laiko suvokimą. Seniau susisiekti su žmogumi ar įmone būdavo sunkiau. Mes žmogui neskambindavo vėlai vakare, nes nenorėdavome jo trukdyti; su įmonėmis susisiekdavome tik darbo valandomis ar tikėdavomės gauti email’ą darbo dienos valandomis. Šiais laikais šis laiko suvokimas išnyko. Dabar atsakymus mes norime gauti čia ir dabar. Parašyti žmogui 21 val. sekmadienio vakarą joks tabu. Be jokios abejonės šie pokyčiai neprisideda prie geresnės žmogaus sveikatos.

  • Būvimas su savimi. Dalis žmonių pavargsta nuo nuolatinio buvimo apsuptyje. Darbe mus supa kolegos, namuose – šeima, parduotuvėje pilna žmonių ir pan. Ese ne kartą girdėjęs žmones sakant “galiu pabūti su savimi tik važiuodamas iš/į darbą”. Žinoma, aš galiu pasimaivydamas pasakyti, kad bent jau šioje vietoje man pasisekė. Turiu galimybę dirbti iš namų, o gyvenu vienas, tad laiko pabūti su savimi turiu daugiau nei daug. Tad aš galiu tik įsivaizduoti, ką reiškia gyventi nuolatiniame bičių avilyje.

  • Mindfulness ir meditacija. Čia dar vienas 21 a. Vakarų pasaulio trendas. Iš karto sakau, kad nepraktikuoju nei vieno iš šių dalykų. Galbūt dar tam neužaugau. Tačiau praktikoje pritaikau mindfulness vieną iš minčių, kad reikia būti “čia ir dabar”. Kalbu ne apie nuvalkiotą frazę, bet apie patį savęs ir visą ko  suvokimą dabartyje. Sakykime, jeigu žmogui kyla tam tikros emocijos/mintys, nereikia stengtis nuo jų atsiriboti, o atvirkščiai, jas reikėtų priimti, pajusti ir suprasti. Labai dažnu atveju (kalbu iš savo patirties) mes viską apčiuome paviršutiniškai ir skubotai, net nepabandę to pajusti iš esmės.

  • Muzika. Dr. R. Chatterjee, savo knygoje rašo, kad žmogui atsipalaiduoti pakanka vos 15 min muzikos klausymo., atsiribojus nuo aplinkos veiksnių.  Man tokia terapija yra prie širdies. Dar mokyklos laikais, grįžęs po namo po sunkios treniruotės griūdavau į lovą ir pasinerdavau į muziką. Et, nostalgija suėmė, mąstant apie tuos laikus.

Net neabejoju, kad yra daugiau būdų kaip sėkmingai suvaldyti arba mažinti streso lygį. Galbūt dabar rašau kaip senolis, besimėtantis skambiomis frazėmis, bet galiu sau leisti tai daryti (ne dėl amžiaus), o todėl, kad nuolat bendraudamas su žmonėmis, pastebiu kaip 21 a. negatyvusis trendas daro neigiamą įtaką žmonių emocinei sveikatai, o kartu ir visam organizmui. Nepostringausiu, kad reikia išvengti streso. Nė velnio jo nepavyks išvengti (na, kad itin mažai grupei žmonių ir pavyks, bet daugumai – ne), tad siūlau kovoti su juo šiais paprastais, smagiai ir efektyviais būdais.

P.S. Ateikite bėgioti pas mane į klubą, nuimsime stesą kilometrais 😀

You may also like