Blog’as

15
Vas
2018

Greičiausiai darai bent vieną iš šių 6 bėgimo klaidų

Susisluoksniavus tam tikroms gyvenimo aplinkybėms į bendrą visumą, dienas leidžiu apsuptas įvairiausio tipo sportininkų, dauguma jų – ištvermės sporto atstovai. Tad natūralu, kad stebint iš šalies, bendraujant ir diskutuojant, susidėlioja bendras vaizdas ir tam tikros tendencijos. Pripažįstu, kad visuma žavi ir kelia daug teigiamų emocijų, bet yra ir tamsių šešėlių, kuriuos noriu trumpai aptarti.

Daugiau

11
Vas
2018

Mandrai paprastas žaisliukas  – Garmin forerunner 935

Aš, būdamas itin akylus tendencijų sekėjas, galiu drąsiai teigti: jeigu vilniečiai nesitrina prie Liepkalnio, neleidžia penktadienio vakarų dviejų gatvių sankirtoje, o miesto gimtadienio nešvenčia laikinojoje sostinėje, tai tokie jie ir sostinėtojai 🙂 Panašūs virsmai vyksta ir tam tikrose žmonių grupėse, kaip pavyzdį paimkime bėgikus. Būti šios kilniaširdžių žmonių gaujos nariu galima tik tuomet, kai: esi nors kartą gyvenime pirkęs batus iš sportshoes svetainės; esi parašęs bent keliasdešimt piktai įžeidžiančių komentarų FB grupė “marozončikai”; ir turi gerą žaisliuką ant rankos, apie kurį ir yra šis įrašas.

Daugiau

7
Sau
2018

Labas rytas, Naujasis Deli. Indija #3

Užmigti sekėsi sunkiai, kelionė iš Vilniaus į Delį buvo ilga ir varginanti, dar nepamirškime „įdomiosios“ valandos iš oro uosto iki buto, (apie ją rašiau šiame įraše: Kai žmogus gali būti niekuo). Miego kokybės ir gilesnio atsijungimo negerino garsiai veikiantis oro kondicionierius, kuris turėjo vos keletą funkcijų: On/Off, ir šalčio stiprumo lygių keitimą. Sąmojingai rašau „šalčio“, nes vėjas, kuris pūsdavo į mane, buvo šaltas arba labai šaltas. Kelis kartus pabandžiau išjungti tą velnio aparatą, bet noras greitai dingo: geriau gyventi arktinėmis, pingvinams veistis tinkamomis sąlygomis nei beprotiškai tvankiame šiltnamyje. Sveiki atvykę į Indiją, šalį, kurioje dienos metu oro temperatūrai lengvai perlipus 30+ , o oro drėgmei būnant tik  70+, vietiniai sako – ruduo (primenu, kad keliavau rugsėjo mėn. pradžioje)! 🙂

Daugiau

19
Gru
2017

Bazinis pasiruošimas

Šiandien noriu pasidalinti pamąstymu, kaip gali atrodyti bazinio periodo savaitė. Tai nebus kažkoks optimalus variantas, kuris turi būti daromas taip ir niekaip kitaip. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl treniruočių skaičius, intensyvumas, kilometrų skaičius ir begalės kitų faktorių turi įtakos galutinei savaitės plano versijai.

Pristatau jums kaip atrodo mano savaitė su paaiškinimais, kodėl darau taip, o ne kažkaip kitaip.

 

Pirmadienis
Ryte. Bendro fizinio treniruotė. Vakare Easy run (10-16 km)
Antradienis

Fartlekas, skaidytas tempo run
Trečiadienis

Recovery run (1 arba 2 treniruotės)

Ketvirtadienis

Ryte. Bendro fizinio treniruotė. Vakare Easy run (10-16 km)
Penktadienis

Easy run

Šeštadienis

Poilsis

Sekmadienis

Long run (18-28 km)

 

Taigi pradėkime nuo pradžių. Pirmadienio rytais manęs laukia spec. bendro fizinio treniruotė. Ji skirta torso stiprinimui (core) ir jėgai. Dabar man tai – vienas iš svarbiausių dalykų. Turiu didžiulį iššūkį: susitvarkyti bėgimo techniką ir laikyseną, kuri šlubuoja dėl silpno core ir, kas be ko, jėgos trūkumo. Po tokio darbo ryte, vakare laukia easy run, kuris bėgamas atsižvelgiat į savijautą, dangą ir pan. Šiuo metu stengiuosi bėgioti kalvotomis trasomis.

 

Antradieniais laukia stipresnis darbas, bet tai nėra kažkas žudančio. Visas dėmesys sutelktas į aerobinių savybių stiprinimą su trupučiu anaerobinio darbelio. Na, kad neužrūdyčiau 🙂

 

Trečiadienis skirtas atsistatymui. Bėgu vieną arba du kartus per dieną, viskas priklauso nuo savijautos ir tos dienos dienotvarkės. Visgi bėgimą derinu prie darbo ir, žinoma, atsižvelgiu į savijautą. Daug dirbant, sunku „pavežti“ didelį savaitinį krūvį ir intensyvumą. Todėl man būtina turėti tokią dieną atsigavimui.

 

Ketvirtadienio rytas skirtas jėgos treniruotei. Ši diena man tam yra ideali, nes esu atsigavęs ir žinau, kad penktadienį taip pat nedarysiu nieko sunkaus. Todėl į trasą eina štangos ir apkrova kojoms, žinoma, core taip pat nėra pamirštamas, bet tai nėra pagrindas. Vakare bėgioju pagal savijautą, jokių tikslų, jokios apkrovos.

 

Penktadieni bėgu truputi ilgesnį easy run, maždaug apie 14-18 km. Vėlgi, jeigu savijauta leidžia, tempas būna šiek tiek didesnis nei įprastai, bet pulsas vis viena yra rodiklis, kurį stebiu. Juk reikia aerobinio darbo.

 

Šeštadieniais darau poilsį, nes rytais dirbu – vedu bendro fizinio treniruotes, o po to, prisipažinsiu, tingiu kažką veikti 😉 Šeimos diena :))

 

Ir štai sekmadienis. Tai yra naujas mano priėjimas. Gimė sumanymas, kad long run bėgsiu greitai. Nesakau, kad tai bus tempo run, bet nuo šiol juos judėsiu greičiau. Turiu pamąstymą, kad lėtas ir ilgas trepsėjimas, būtent man nėra naudingas (bet čia labai individualu).

 

Mano savaitinis planas ir bendra treniravimosi struktūra yra Jono Žakaičio darbas. Aš jau esu minėjęs, kad nesugebėčiau savęs treniruoti. Laikausi nuomonės, kad tik žmogus iš šalies gali tiksliai įvertinti ir duoti tinkamą krūvį. Nes mes arba  perspaudžiame arba pagailime savęs 🙂 Žinoma, bendravimas su treneriu ir pasitikėjimas žmogumi turi būti milžiniškas.

Dėliodamas planą Jonas puikiai žino mano savaitinį užimtumą, turi visą reikiamą informaciją apie mano treniruotes, savijautą ir visus kitus dalykus, kurie turi įtakos planų kūrimui. Mes gan daug bendraujame ir dalinamės gimusiomis idėjomis, kurios galiausiai virsta nubėgtais kilometrais.

 

Reziumė. Mano bazinio periodo uždavinys – sustiprėti fiziškai ir aerobiškai, kas leis ateityje atlaikyti didesnius darbus.

 

P.S. Šis planas skirtas individualiai man, atsižvelgiant į daugybę kriterijų. Mano patarimas – laikykitės savo trenerio planų, laikykitės savo individualių planų. Juk tik nuoseklus darbas gali atnešti naudos (kalbant apie ilgalaikę perspektyvą). ????

6
Gru
2017

Kai žmogus gali būti niekuo. Indija #2

Nespėjus atlikti nė keleto pirmųjų žingsnių už oro uosto durų, aš sulaukiau daugybės taksi paslaugas teikiančių žmonių pasiūlymų. Stipriai numušęs kainą, vieno iš jų pasiūlymą priėmiau. Buvau perspėtas, kad jie mėgsta apgaudinėti ir europiečiams siūlyti kosminius tarifus. Tad patenkintas, kad esu toks sumanus ir neleidau savęs apgauti, važiavau išsinuomoto AirBNB kambario link. Tik vėliau paaiškėjo, kad už kelionę permokėjau net keliasdešimt kartų 🙂

Iš oro uosto gyvenamosios vietos link mane vežė dviese – paslaugas pasiūlęs vyras ir vairuotojas, kuris laukė mūsų automobilyje. Verta paminėti, kad šturmanas turėjo metro ilgio pagalį, kurį buvo pasilikęs automobilyje. Patikėkit, saugus nesijaučiau visos kelionės metu.

Šiek tiek nerimo kėlė ir tai, kad kelionė iki namų truko daugiau nei 40 min., nors keli vietiniai lietuviai man sakė, kad nuo oro uosto iki mano butuko bus max 20 min kelio.

Taigi 4 val. ryto buvau vežamas velnias žino kur. Jau tokiu metu gatvės buvo pilnos transporto priemonių ir mums teko kelis kartus užstrigti kamštyje. Keletą kartų kamščius apvažiavome šaligatviais. Iš rėkiančių žmonių nesupratau, ar čia jie sveikinosi, ar visgi pyko ant mūsų.

Tačiau kad ir kaip būtų, vairuotojai mane pristatė iki pat durų, o lagaminą perdavė namų sargui. Indijoje visi žmonės, kurie turi nuosavus namus, turi ir tų namų sargus, kurie gyvenama šalia namo 1x1m būdelėje ir dirba tokį darbą 24/7. Taip ir nesupratau, kur jie eina į WC, kur valgo, kur miega. Man buvo pasakyta, kad namų sargai gyvena tose būdelėse ir būna ten visą parą.

Štai tau ir gyvenimas: saugai svetimo žmogaus namus nuo ryto iki ryto, nuo pirmadienio iki pirmadienio, ir taip – visą gyvenimą. Mano supratimu, tai ne itin geras darbas ir tuo labiau gyvenimas, bet mane apšvietė, kad tai – daug geresnis gyvenimo variantas nei daugumos Indijos žmonių. Namo sargas turi pastogę, jis visuomet turi maisto ir rūbų, kuriais pasirūpina šeimininkas. Kartais, kaip supratau, jis gauna keletą laisvų valandų ir svarbiausia, kad jam netenka gyventi gatvėje, po viaduku, po tiltu ar šiaip kur nors laukuose, kuriuose pilna nuodingų gyvačių.

Šioje situacijoje tinkamas pasakymas būtų: visuomet gali būti blogiau. Tai ir neaišku, čia džiaugtis ar liūdėti, bet reikia priimti faktą, kad šiuo metu jie neįsivaizduoja kitokios gyvenimo santvarkos.

Iškilo klausimas: ar gali būti geriau (?) Pasirodo, kad irgi ne. Jeigu tu jau esi tam tikro luomo dalimi, laipteliu į viršų peršokti negali. Man davė daugybę pavyzdžių, kaip paprasti darbininkai prasimušdavo ir tapdavo sėkmingais verslininkais, tačiau į naująjį socialinį sluoksnį jie nebuvo priimami. Jeigu jau gimei būti namo sargu, kitiems tu juo ir liksi iki mirties.

Štai tokia santvarka vyrauja Indijos sostinėje Delyje, bet spėju, kad panaši situacija esti visoje šalyje.

Būdamas ten suvokiau, kad žmogus gali būti niekuo, tai reiškia gyvenimą gatvėje arba laukuose. Jis neturi dokumentų ir yra niekam nereikalingas. Valgo samosą, kuri buvo pagaminta ant degančios padangos, ir džiaugiasi, kad turi ką valgyti (kartais turi).

Turbūt suprantate, kad tokiomis sąlygomis žmonės negyvena ilgai, šiuo metu vidutinis Indijos gyventojo amžius yra 27 metai, o pačių indų skaičius šalyje artėja pusantro milijardo link. Man šie skaičiai buvo nesuvokiami, kaip buvo nesuvokiama ir luomų santvarka, apie kurią teko mokytis mokykloje. Aš galėjau suprasti, kad vieni žmonės yra turtingi, kad kiti – labai turtingi, žinojau, kad yra šalių, kur žmonės miršta nuo ligų ir bado, bet mano galva neleido suprasti, kad žmogus gali būti niekuo.

Tai buvo pirmoji mano valanda Indijoje, o visi šie pamąstymai jau gimė vėliau, kai susipažinau su indiškomis (deliškomis) gyvenimo taisyklėmis.

 

29
Lap
2017

Kelionės (ne)keičia žmonių. Indija

 

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų yra ne kartą girdėję pasakymą: “Kelionės keičia žmones”. Tačiau, šiandien mano siekis yra paprieštarauti šiam teiginiui ir tai padarysiu remdamasis savo patirtimi, aplinkinių žmonių istorijomis bei įdėdamas šiek tiek loginio mąstymo. Atsižvelgdamas į pastaruosius išvardintus kriterijus, darau prielaidą, kad mes keičiamės tik tuomet, kai patys to norime ir to siekiame. Nesupraskite manęs klaidingai, bet aš netikiu, kad pilko mentaliteto asmenys, kuriems žodis “apšvieta” yra susijusi su gatvių apšvietimu ir kurių gyvenimo siekiai yra asmeninių ir neandertalietiškų poreikių tenkinimas, gali imti, ir staiga pasikeisti. Žinoma, kiekviena taisyklė turi išimčių, bet kuomet kelionės tikslas tampa Turkijoje esančių barų tuštinimas 24/7, sunku pasakyti, ką tai gali keisti.

Kelionės yra tik vienas iš faktorių, kurie turi beprotiškai didelį poveikį individualios asmenybės raidai. Tikriausiai galėčiau sugalvoti šimtus skirtingų priežasčių, ką kiekvienas iš mūsų nori pasiekti keliaudamas, bet šiandien ne apie tai. Šį kartą apie kelionę į Indiją ir jos poveikį man, kaip asmenybei.

Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad Lietuvoje matau daug neteisybės, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai mane veikia. Didžiąją dalį šių dalykų perleidžiu per savąją AŠ prizmę. Mane piktina tokie dalykai, kaip besimėtančios šiukšlės gatvėse, valstybės požiūris į daugybę sričių įskaitant sportą, kreivai didelės kainas parduotuvėse ir t.t. “Įjungęs” egoizmą imu galvoti, kad dirbu per daug, kad mano automobilis per senas, kad atėjus žiemai bus šalta ir t.t. Kartais “įsijungia” ir filosofiniai pamąstymai globaliais klausimais. Tačiau, viskas yra susiję su mūsų požiūrio ir matomo pasaulio amplitude. Kuo ji siauresnė ir skurdesnė, tuo daugiau negatyvumo ir nusivylimo ji atneša į mūsų kasdienybę.

Būdamas Indijoje pamačiau kitokį pasaulį, kuriame žmonės susiduria su mums neįprastomis problemomis. Toje šalyje didžioji daugumo populiacijos nesuka galvos, kur gauti geriausias sąlygas buto paskolai, nes jie gyvena gatvėse, laukuose, ant namų stogų. Jiems nesvarbu, ką gi reikės valgyti vakarienei, nes jų maistas – samosa, pagaminta ant degančių padangų.

Tai tik keletas pavyzdžių ir įžvalgų, kurios kelionės metu, viena po kitos apsistojo mano mintyse. Deja, bet ir mūsų šalyje netrūksta skurdo, netrūksta ir tos pilkos spalvos, kurios kartais mes to nematome arba nenorime matyti.

Kelionės keičia žmonės, bet keičia tik tuos, kurie keliones sieja su daug didesne patirtimi. Grįžęs iš Indijos, aš pradėjau daug stipriau vertinti tai, ką turiu, daug stipriau vertinti ir tai, ką darau ir kuo tikiu.


P.S. Matomai tas pilkas dangus turi įtakos melancholiškų minčių gimimui. Nėra viskas taip blogai. 🙂 Nėra viskas tik juoda, balta ir pilka. Aplink mus pilna fantastiškų ir įdomių asmenybių. Rašydamas šį įrašą bandžiau pasakyti, kad kartais reikia plačiau atmerkti akis ir šiek tiek kitaip pažvelgti į XXI a. realybę. Jokiais būdais nereikia įsileisti slogių minčių, nereikia viskam suteikti negatyvumo. PEACE 🙂
Pažadu, kad artimiausiu metu parašysiu jums kitą įrašą apie keletą vietų, kurias būtina pamatyti, būnant Delyje.

28
Lap
2017

#3 Mityba. Pagrindai

 

                  Pamąstymams.

Nesu gyvenimo guru, ar šiaurinė žvaigždė, rodanti teisingą kryptį. Esu, kaip ir dauguma jūsų, paskendęs savo gyvenimo patyrime, iš kurio bandau išspausti maksimumą, nes vis dar nežinau, ar tikėti budizmu ir reinkarnacijomis. Galbūt tada taip neskubėtume visko patirti, ir į gyvenimą žvelgtume giliau. Grįžtant prie reikalo, mano didžioji gyvenimo dalis sukasi aplink sportą, tad natūraliai gaunasi, kad mane domina temos, kurios glaudžiai susijusios su tuo: treniravimosi metodikos, fiziologija, anatomija, sveikas gyvenimo būdas, kelionės, varžybos, psichologija, mityba.

Būtent ši, mano blog’o dalis dedikuota mitybai. Tai mano, kaip mėgėjo (nesu dietologas, mitybos specialistas), paieškos to šiek tiek teisingesnio kelio, šiek tiek gilesnio požiūrio į maistą. Neslėpsiu, esu labai sociali asmenybė, tad noriu su jumis visais pasidalinti savo kelione. Tikiu, kad eiti kartu yra lengviau, ir gal kažkam pakeliui.

                  Pradėkime.

Yra keletas, mano nuomone, labai stipriai paplitusių požiūrių į sportuojančio žmogaus mitybą, kuriais, deja, bet vadovaujasi kritinė masė žmonių:

  •        Aš nesu profesionalas, todėl man nereikia prižiūrėti mitybos.
  •        Vitaminai, mineralai, maisto papildai – tai chemija, kuri reikalinga tik profesionalams.
  •        Aš esu prieš chemiją, nes tai yra nesveika.
  •        Mano draugai naudoja „amynkes“, tai ir aš kartais jų nusiperku.

                  Tai yra labai natūrali situacija, nes Lietuvos žemėje edukacija šiais klausimais yra užstrigusi maždaug ties germanų genčių formavimosi laikmečiu. Kas už tai atsakingas? Kiekvienas iš mūsų turime savo atsakymą: galime kaltinti švietimą ir valstybę, galime kaltinti ir ieškoti pasiteisinimų, kad susiklosčius nedėkingoms situacijoms, turime, ką turime, galime kaltinti save, kad esame uždari naujovėmis ir vis dar labiau tikime kaimyno iš antro aukšto skleidžiamais mitais, nei bandome įsigilinti ir suvokti, o kaip gi yra viskas iš tiesų.

Mane džiugina, kad mano aplinkoje yra daugybė žmonių, kuriems rūpi gyvenimo kokybė, kurių mąstymas nėra tradicinės lietuviškos žiemos dangaus spalvos. Mane džiugina ir tai, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau asmenybių, kurios nustojo plauti smegenis lozungais ir yra savo sričių specialistai. O jei ir ne specialistai, tai pasiima atsakomybę už savo sveikatą į savas rankas, ir bando suvokti kas kaip ir kodėl.

Oh, užsivedžiau, grįžkime prie temos: visiški mitybos pagrindai. Pradėkime nuo to, kad vieni iš kertinių momentų yra objektyvaus požiūrio ugdymas ir sąmoningumo atsiradimas. Kitu atveju, mūsų žinios gali tapti tarytum periodinės elementų lentelės kalimas – vien tam, kad taip reikia. Pirmiausia suvokime, kad mityba yra svarbi ne vien dėl to, jog valgome visos dienos metu. Ir tai nėra vien „aklas“ maistingųjų medžiagų susirinkimas iš papildų. Tai gali būti kūno geros savijautos pagrindas, teigiamų emocijų, sveiko gyvenimo būdo esmė, o, galiausiai, ir mūsų kūną kuriančio, o ne žalojančio, sporto pamatai.

Pradžioje pasikartokime pagrindines maisto medžiagas, ir jų tipus.. Kalbant paprastai, nuo jų priklauso, kiek ir kokios energijos mes gausime, kokie procesai vyks mūsų organizme ir t.t.

Maistinės medžiagos yra skirstomos į pagrindines ir papildomas (abi grupės lygiaverčiai svarbios):

Pagrindinės:

  •        angliavandeniai;
  •        riebalai;
  •        baltymai;

Papildomos:

  •        mineralai;
  •        vitaminai;
  •        ląsteliena;
  •        vanduo;

                  Žinant šiuos bazinius elementus, galima pradėti gilintis į kiekvieną iš jų atskirtai, ir bandyti suvokti esminius medžiagų sąveikos principus bei jų funkcijas.

                  Šis mano įrašas yra visiškai įvadinis, užmetantis kabliuką sąmoningam prisiminimui, jog tai, ką valgome, susideda iš makro ir mikro maistinių medžiagų, ir kad pagrindinių principų suvokimas gali atrakinti duris į sveikesnį ir efektyvesnį mūsų kūną.

Kitame įraše aptarsim angliavandenių svarbą mūsų organizmui.

 

22
Lap
2017

Viena treniruotė per dieną ar dvi?

Tai toks pats sudėtingas ir kartais toks pats aktualus klausimas kaip: kiek puodelių kavos išgerti per dieną – 2 ar 3; kas atsirado anksčiau – arklys, asilas ar ponis, kuris žaidimas geriau CS ar DOOM ir t.t. Lygiai taip pat, šis klausimas patenka į sąrašą klausimų, kurie turi daugybę atsakymų, priklausomai nuo begalės kintamųjų.

Pradėkime nuo to, kad reikia įvertinti:

  • kiek metų sportuojate;
  • kokie jūsų asmeniniai tikslai;
  • kokia jūsų fizinė forma;
  • ką gyvenime veikiate be sporto;
  • kiek turite laiko poilsiui;
  • kokie jūsų mitybos įpročiai.

Lygiai taip pat reikia atsakyti ir į šiuos klausimus:

  • koks tos dienos tikslas;
  • kokiame periodizacijos cikle esate;
  • kokias fiziologines savybes norite ugdyti.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, kuriais reikia vadovautis, – tai būti sąžiningu sau. Tai reiškia blaiviu protu (Lietuvoje ši tendencija grūdama per visur, kur tik įmanoma) įvertinti savo galimybes. Sporte galioja viena labai aiški taisyklė, kurią mano manymu, dauguma pamiršta: daugiau, dar nereiškia geriau. Mes, lietuviai, išmokome (leidžiu sau daryti tokią prielaidą ir labiau taikau į tą auditoriją, kuri nėra užstrigusi aname amžiuje) vertinti kokybę: perkame kokybiškus maisto produktus, naudojamės paslaugomis įvertinę kainos ir kokybės santykį. Todėl siūlai visą tai pritaikyti ir sporte.

Jeigu tik pradėjote sportinę karjerą, įvertinkite savo fizinę būklę. Didelei daliai žmonių, siūlyčiau pradėti nuo kūno stiprinimo ir traktuočiau tai kaip būtiną dalyką: jėgos treniruotės, funkcinės treniruotės, tempimo pratimai. Turint specifinių problemų (kurias galime pavadinti iššūkiais), patarčiau tai spręsti su fizioterapeutų, kineziterapeutų ir kt. specialistų pagalba. Aš net neabejoju, kad įjungus tai į sporto savaitės racioną, jums seksis daug geriau jūsų pasirinktoje sporto šakoje.

Tikrai atkreipčiau dėmesį ir į gyvenimo būdą: kiek valandų per savaitę dirbate ir kiek valandų turite poilsiui; kiek kartų per dieną valgote ir ar tai kokybiškas maistas. Tik suderinę mitybą, sportą, poilsį, darbus ir kt. veiklas, jūs sugebėsite pasiekti gerų rezultatų. Ir čia kalba eina ne tik apie sportą, tai lygiai taip pat turi įtakos jūsų nuotaikai, produktyvumui darbe. Tik geras visų šių dalykų mišinys bus pilnavertiško gyvenimo pamatas.

Jeigu jums rezultato siekimas suteikia džiaugsmą, jeigu degate troškimu siekti asmeninių pergalių, rezultatų gerinimo, tuomet į sportą būtina pažvelgti dar profesionaliau. Juk siekiant maksimalių rezultatų, kiekvienas, kad ir pats menkiausias dalykas, turi įtakos.

Kalbant specifiškai apie dvi treniruotes per dieną, kai jau esate tikras, kad jas galite „pavilkti“, siūlau pasvarstyti ir atsakyti štai į tokius klausimus: kokiame periode esu ir kokias savybes planuoju ugdyti; kokia tos dienos užduotis. Mano pamąstymas paprastas, jeigu jus domina ištvermės ugdymas ir galvojate, kas geriau: dvi trumpos treniruotės, kaip pvz. du easy run per dieną ar viena ilga – long run, aš rinkčiausi vieną ilgą. Tokiu būdu jūs sugebėsite daug geriau lavinti aerobines savybes, kas yra  ištvermės sporto pagrindas. Kalba eina apie širdies darbą, kraujotaką, nervų sistemos veiklą ir, žinoma, energijos gamybos procesus, kuomet ilgo ir nuoseklaus darbo metu, mes „mokome“ organizmą išgauti energijos ne tik iš angliavandenių, bet iš riebalų bei baltymų.

Kitas pavyzdys gali būti greičio ar sakykime jėgos treniruotės, kurių metu mūsų organizmas patiria visiškai kitokias apkrovas ir įsijungia visai kiti režimai. Čia gali stipriai vyrauti anaerobiniai procesai, gali būti stipriai varginama nervų sistema ir pan. Tuomet vėl kyla klausimas ar antra treniruotė bus naudinga, ir tik priklausomai nuo nuovargio gylio ir jūsų asmeninių charakteristikų yra pasirenkamas antros treniruotės pobūdis, kas greičiausiai bus atstatomoji treniruotė ar vis gi visiškas poilsis.

Dar vienas pavyzdys, ypač gerai tinkantis baziniame periode, kuomet mes stipriname organizmą ir ruošiame jį darbui, labai dažnu atveju dvi trumpesnės aerobinės treniruotės bus geriau nei viena ilga, bet žinoma, nepamirštant, kad tame pačiame mikro cikle būtina ir ilga aerobinė treniruotės, vienas ar kelios jėgos treniruotės ir, priklausomai nuo jūsų asmeninių planų, anaerobinė treniruotė.

Taigi pabaigoje reziumė būtų toks, kad atsakymo, kas geriau – viena treniruotė ar dvi, nėra. Viskas priklauso nuo daugybės faktorių, bet aiškiai galiu pabrėžti vieną dalyką, kad teisingai sudėliotas darbas, nesvarbu, kokios apimties jis bebūtų, bus geriau nei chaotiškas treniravimasis pagal orų prognozės tendencijas.

 

Nuotraukos autorė https://www.facebook.com/RenatosFotogalerija/