8
Bir
2018

Atėnai – šventinio vibe’o sostinė

Turbūt nieko keisto, kad pirmasis dalykas, kuris pasitinka išlipus (9 val. ryto) iš lėktuvo – šilumos (karščio) pliūpsnis. Nors mes šiemet negalime skųstis lietuviškuoju pavasariu, juk karščio, tikrąją to žodžio prasme, turėjome daugiau nei daug, tačiau pietų krašte saulė degina daug stipriau!

 

Viešasis transportas

                     

Graikijos sostinė turi labai gerai išvystytą viešojo transporto sistemą. Kelionė iš oro uosto iki miesto centro trunka apie 40 min. Galima važiuoti metro (10 eur.) arba autobusu (6 eur.). Bilietų įsigijimo sistema paprasta ir aiški. Tad šioje vietoje nereikia sukti sau galvos, kaip čia patogiau / greičiau / pigiau nuvykti į centrą ar kitą tašką. Mieste situacija paprasta, galima įsigyti skirtingo tipo bilietų (vieno važiavimo, 90min, paros ir t.t.). Kainos nesikandžioja, o bilietas galioja visoms viešojo transporto priemonėms (autobusai, traukiniai, metro). Kadangi Lietuvoje mes neturime metro, tai viešėdamas užsienyje stengiuosi nors kelis kartus pravažiuoti, tai tarsi mini pramoga ????

 

Pirmasis įspūdis

 

      

                Jis buvo wow, nes pusryčiai buvo nerealiai gražiai įrengtoje vietoje Philos Athens, o iki kavinukės teko eiti jaukiomis gatvėmis pilnomis žmonių. Miesto atmosfera vasariška ir draugiška. Nuotaikos nesugadino ir flat white’o kaina – 4 eur (jau seniai teko susitaikyti, kad tokios kelionės kainuoja). Beje, šalia yra nerealiai geros kavos vieta – Taresso. Rekomenduoju! Pirmąjį įspūdį sustiprino privalomas lankytinas objektas – The National Garden. Tai vieta, kurioje dingsta miesto gaudesys. Čia vyrauja vėsa ir ramybė. Medžiai, žolė, krūmai – sodriai žalios spalvos. Beje, ši vieta – bėgikų namai, sekmadienio long run’as buvo susuktas čia.

 

Bėgimas

 

                      Kai oro temperatūra lengvai pakyla virš 30 laipsnių, bėgti, kad ir anksti ryte yra sunku. Nepadeda ir kalvotas Atėnų reljevas. Visa laimė, kad sekmadienio ryte eismo gatvėse yra nedaug, tad galima mažiau stovinuoti prie šviesoforų. Manęs niekada nežavėjo bėgimas mieste, šis kartas netapo išimtimi. Todėl praleidęs gatvių labirinte 2 kilometrus, pasiekiau, jau mano minėtąjį, The National Garden. Pasirodo, ši vieta yra bėgikų meka. Čia ratus suko daugybė žmonių. Tačiau ir čia ne viskas taip paprasta – stengiausi bėgti parko pakrasčiu, bet vieno rato ilgis gavosi tik šiek tiek virš kilometro. Tad mano long run’ą turėtų sudaryti keliasdešimt ratų, na ką padarysi, vis geriau nei degti ant saulės miesto gatvėse. Šiame parke labai tanki augmenija, o takeliai grysti žvyrų, tad bėgti čia tikrai smagu.

Įveikęs kelis ratus aplink parką, pastebėjau vaikinuką su panele, kurie bėgo gan smagiu tempu, o jų bėgimo technika buvo tvarkinga.Kaip pat prie jų prisijungiau ir jau tryse skrodėm parko takeliais. Kalbantis apie sportą, Atėnus ir gyvenimą, long run‘as pralėkė beprotiškai greitai ir deja, bet man nepavyko įsidėmėti kaip reikia sukti aštuntukus parko takeliais kad ratas gautųsi lygiai 2 kilometrai, na bet čia maža problema.

Taigi, jeigu jau vyksite į Atėnus ir planuosite ten bėgioti – The national park laukia jūsų. Taip pat gavau rekomendaciją, kad galima bėgioti šalia jūros. Galbūt kada nors gyvenime išbandysiu.

 

Nakvynė ir rajonas

 

                      Vis dar nerandu sau taisyklės, kada naudoju AirBnB, o kada Booking’ą, tačiau šį kartą laimėjo pirmasis pasirinkimas. Beprotiškai jaukus ir modernus butukas šiaurinė Atėnų dalyje (keletas kvartalų į šiaurę nuo miesto senamiesčio) paliko gerą įspūdį. Tačiau rajonas hmz.. įdomesnis  – kas trečias namas apgriautas / griaunamas / apleistas. Čia gyvena daug naujakurių ir emigrantų, tai manau, kad jūs įsivaizduojate, kokia plius minus atmosfera čia vyrauja. Pirmus kartus eiti gatve buvo šiek tiek nejauku, bet po to paaiškėjo, kad Tu čia esi niekam neįdomus, visi gyvena savo gyvenimus (na arba bent jau taip atrodo). Reziumė – all good.
Žinoma, toks vaizdas vyravo ne tik šiame rajone, visame mieste pilna rajonų, gatvių, kuriuose gausu apleistų ir griūnančių namų. Vaizdą sustiprina azijietiškos invazijos piliečių mini parduotuvėlės arba tiesiog ant gatvės gulinčios prekės. Pasijusti galima lyg Azijoje: karštis, kvapas ir šurmulys.

 

Lankytinos vietos

 

Be jokios abejonės, pirmoje vietoje yra Akropolis. Nors apie jį girdėta daugybė kartų, nors per TV ir internete jo vaizdų daugiau nei daug, bet pamatyti gyvai jį BŪTINA! Tai didinga vietovė, alsuojanti praeities didybe ir paslaptimis. Ir visai nesvarbu, kad čia pilna tokių kaip aš turistų, bet tai nė trupučio nesugadino atmosferos.

Kitos dvi, neišdildomą įspūdino palikusios vietos – Mount Lycabettus ir Monument of Philopappos. Nuo čia atsiveria įspūdinga panorama: didžioji mesto dalis yra apsupta kalnų, o likusioji ribojasi su jūra. Taigi, sostinė yra saugoma gamtos galybės. Šios vietos idealiai tinka saulėlydžio stebėjimui, nes tokio magiško reginio praleisti nevalia.

Trečias objektas – mažos bažnyčios, kurias galima rasti pačiose netikėčiausiose vietose: gyvenamuosiuose kvartaluose, senamiestyje, parkuose, šalia naujų ir modernių pastatų ir kiekvieną kartą jas pamačius, į galvą šaunu mintis – „omg, dar viena”.

Vaikštant senamiestyje neįmanoma praleisti vienos iš pagrindinių aikščių, esančios Monastiraki rajone, kurioje veiksmas vyksta nuo pat ankstyvo ryto iki paryčių: čia pilna kavinių, restoranų, barų, parduotuvių, suvenyrų pardavėjų, turistų, vietinių, artistų, senovės ir moderno.

 

Jūra

 

Jūra – dar viena priežastis, kodėl Atėnai yra tobula vieta. Čia galima suderinti didmiesčio gyvenimo teikiamus malonumus su saulės voniomis, fantastiško grožio paplūdimiuose. Jų čia yra begalės, vieni vieši ir nemokami, o kiti itin prižiūrėti. Apsilankymas juose žmogui gali kainuoti nuo 5 iki 30 eur, bet manau, kad jie yra verti kiekvieno cento! Juose aptarnavimas yra itin aukšto lygio.

                    Taigi, dienos planas buvo paprastas: pusryčiai ir kava senamiestyje, saulės teikiami malonumui paplūdimyje, o vakare miesto tyrinėjimas ir maistas. Žinoma, ankstyvas rytas prasidėdavo nuo bėgimo.

Prisipažinsiu, kelios dienos su knyga rankoje, voliojantis paplūdimyje, kad ir po keletą valandų, mano sielai buvo atgaiva ????

 

Maisto kultūra

 

Vieno dalyko, aš tikrai nesitikėjau čia rasti – nesuskaičiuojamus kiekius barų, kavinių ir restoranų. Čia jų beprotiškai daug, o kas svarbiausia, dauguma jų turi savo autentiško šarmo. Keletą jų drąsiai rekomenduoju, nenusivilsite: Tzitzikas kai Mermigas ir TO21. Būtent jų gausa ir juose esančių žmonių šurmulys sukuria šventišką atostogų atmosferą, o kas svarbiausia, didelis senamiestis ir maitinimo įstaigų gausa leidžia turistams plačiai ir gan tolygiai pasiskirstyti po miesto teritoriją, tad nereikia trintis pečiais ir nėra to šiek tiek erzinančio perpildymo jausmo, kuris kartais nutinka megapop miestuose.

Maisto kokybė ir kainos yra aukštos. Žinoma, galima rasti greito maisto užkandinių ar užsukti į pigesnes vietas, tačiau vertinantiems maisto kokybę ir gerą aptarnavimą – tai kainuoja. Tačiau pasikartosiu, tai yra to verta, nes kartais sumokėjus už maistą tam tikrą pinigų sumą, tu jautiesi, tarsi permokėjęs ir negavęs atgalinės grąžos (skonio, emocijos), bet čia to nebuvo.

Kalbant apie kavos kultūrą, kava čia  yra pardavinėjama ant kiekvieno kampo, tačiau beveik visur tai tik į kavą panašus birzgalas. Nebent esate graikiškos (turkiškos) kavos mėgėjas, čia ji dominuoja.

 

                     Reziumė

 

Drąsiai sakau, kad Atėnai tobulai tinka ilgojo savaitgalio praleidimui, žinoma, jeigu nebijote karščio. Ar čia būtų ką veikti ilgiau? Žinoma: nueiti į muziejus ir/ar meno galerijas, čia randasi kinas po atviru dangumi, galima užsisakyti maisto gaminimo kursus, pasivažinėti dviračiais… Et, viso to nespėjau nuveikti, vadinasi tai lieka kitam kartui 🙂