17
Spa
2018

Ar mes mylime savąjį “Aš”? Širdies ligos prevencija

Aš esu tikras vakarų pasaulio džiunglių pilietis. Gyvenu taip, kad galiu drąsiai vaikytis savo svajonių, turiu teisę pats kurtis savo rytojų. Mano šalyje nesiaučia maras, nevyksta pilietiniai karai ir nevykdomas masinis holokaustas. Esu jaunas ir net nepamenu sovietų sąjungos gyvenimo ypatumų. Taip, turiu internetą, tad matau, kas vyksta pasaulyje, bet pripažinkime tiesą – tam, kad galėtume pajusti kiekvienos naujienos norimą perteikti emociją, mums patiems reiktų patirti ten aprašomus scenarijus. Tai plati tema, bet šiandien ne apie tai. Šia įžvalga tiesiog norėjau pasakyti, kad mes gyvename svajonių pasaulyje, kuomet turime daugiau nei reikia, o ir turėdami rodos viską, patys sau sukuriame problemų. Viena iš jų – ligos. Na, o dar konkrečiau – širdies ligos, kurios kasmet pražudo milijonus purpurinio gyvenimo atstovų nesirūpinančių savo mityba ir kasdien besimėgaujančių ypač riebiu maistu.

Aš suprantu, kad gyvename informacijos amžiuje. Mes vis skubame ir sunkiai randame laiko ją atsirinkti. Todėl aš, žmogus, kuris domisi mityba, sveiku gyvenimo būdu, nuotoliniu būdu mokausi mitybos studijose, surinkau ir sukramčiau šią informaciją jums. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu mitybos svarbą mūsų širdžiai, atsižvelgiant į vieną kriterijų – riebaus maisto vartojimą.

Per TV dažnai girdime tokias frazes: cholesterolis, geras ir blogas cholesteroliai, tačiau 9 iš 10 net nenutuokia, kas tai yra ir kodėl ta balta, į vašką panaši medžiaga, yra tokia svarbi.

<Šiek tiek nuobodulio, važiuojam>

Cholesterolis ir apie jį:

  • Svarbiausia membranų, dengiančių visas mūsų ląsteles, sudedamoji dalis;
  • Pagrindinė lytinių hormonų sudedamoji dalis;
  • Mūsų organizmas pats jį GAMINASI!

Iš tikrųjų mums nebūtina gauti cholesterolio su maistu, nes organizmas jį gamina pats, BET valgydami mėsą,  gyvūninės kilmės produktus ir t.t., jo gauname, norime to, ar ne. Valgant daug šių produktų, tiek pat daug gauname ir cholesterolio. Na, o čia ir yra tikrųjų problemų pradžia. Per didelis cholesterolio kiekis – blogai (tuoj tai pasiaiškinsime). Kitas LABAI SVARBUS DALYKAS, jeigu mes valgome daug riebaus maisto (riešutai, pieno produktai, aliejai ir t.t.) mūsų kūnas cholesterolio ima gaminti daugiau. Nereikia būti genijumi, kad suprastumėte, kad cholesterolio kiekis sumuojasi – “double trouble”.

<Šiek tiek nuobodulio, važiuojam>

Medicinoje skiriami du cholesterolio tipai: “gerasis”DTL arba “blogasis”MTL. Įdomus faktas yra tai, kad gerasis gali jus NET apsaugoti nuo infarkto, kadangi kaupia perteklinį cholesterolį ir išstumia jį iš arterijų į kepenis, kurios jį gali suskaidyti ir pašalinti. Kuo didesnis bendras cholesterolio kiekis kraujyje, tuo daugiau DTL reikia. Paprasta. Blogietis MTL, kai jo per daug,  ima kauptis ant arterijų sienelių, tuomet susidaro plokštelės, siaurinančios kraujagysles, ir galiausiai galinčios jas visiškai užkimšti. Ir šioje vietoje nereikia būti genijumi, kad suprastumėme –  fuck, tai blogai!

<Dar šiek tiek nuobodulio, važiuojam>

Kalba sukasi apie vainikines arterijas – kraujagysles aprūpinančias širdies raumenį deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis. Jos yra būtinos, kad širdis būtų stipri ir gerai atliktų savo funkcijas. Sveikos arterijos yra stiprios ir elastingos, jų sienelės yra glotnios ir be jokių kliūčių, kraujas jomis teka laisvai. TAČIAU, vos tik riebalų kiekis kraujyje padidėja, viskas ima keistis. Baltieji kraujo kūneliai ima lipti prie arterijų sienelių, prarydami vis daugiau besioksiduojančių blogiukų MTL cholesterolio molekulių. Kuo daugiau tokių molekulių, tuo daugiau baltųjų kraujo kūnelių, pritvinkusių cholesteroliu, kaupiasi ant sienelių. Tad valgant daug riebaus maisto, vyksta procesas, kurio metu vainikinių arterijų sienelės aplimpa vis storesniu sluoksniu, taip mažindamos kraujo pralaidumą. Čia viskas paprasta: mažesnis pralaidumas – mažiau maistinių medžiagų ir deguonies į širdį. Reziume – blogai.

Arterijų kimšimasis yra tik viena iš daugelio blogybių nutinka dar ir taip, kad ant sienelių esančios plokštelės (tos, kuriose “sėdi” surinktas MTL) plyšta ir visas turinys patenka į kraują. Mūsų organizme suveikia pavojaus signalas, kurio metu raudonieji kraujo kūdenlai sudaro krešulį stabdantį “teršalų” patekimą į organizmą. Tokiu būdu gali susidaryti krešulys, kuris pilnai užblokuos arteriją, neleis kraujui pasiekti širdies raumens. Na, o tai reiškia – miokardo infarktas. Tikriausiai suprantate, kad tai gali tapti mirties priežastimi (?)

Tačiau svarbu žinoti ir nepamiršti, kad viso šio proceso mes galime išvengti! Sprendimas gan paprastas – mityba! Specialistai pataria, kad mūsų kraujyje bendras cholesterolio kiekis turėtų neviršyti 3.88 mmol/l kiekio, o MTL – 2.07 mmol. Šią ribą sunku virštyti valgant augalinės kilmės maistą ir žinoma, apribojus produktus, kuriuose yra milžiniškas MTL. Žinau, kad daugumai tai skamba baisiai – atsisakyti arba sumažinti iki minimumo mėsos, paukštienos, pieno produktų, tačiau, jeigu norite išvengti ligų, sprendimas yra akivaizdus. B. Esselstyn (daktaras, kuris visą savo gyvenimą paskyrė, būtent vainikinių arterijų ligų tyrimams ir gydymui) rekomenduoja, kad riebalai gali sudaryti tik apie 10% dienos maisto raciono. Taip maitinantis, mūsų širdis mums padėkos 🙂

Literatūra:

Caldwell Esselstyn “Prevent and reverse heart disease: the revolutionary, scientifically proven, nutrition-based cure
Nathan Pritikin “The Pritikin Program for Diet and Exercise”
Dean Ornish “Dr. Dean Ornish’s program for reversing heart disease”
T. Collin Campbell “China study”
Moslinė studija: “Updating a 12-Year Experience With Arrest and Reversal Therapy for Coronary Heart Disease (An Overdue Requiem for Palliative Cardiology)”

You may also like

Kodėl mitybos planai dažniausiai neveikia (?)