Ar galima suderinti picų valgymą ir bėgimą Romoje?

Štai, pagaliau ir vėl jaučiu, kad bėgu: jaučiu žingsnį, bėgimo greitis tampa truputį padoresniu, o svarbiausia, sugebu atsistatyti po krūvių. Skamba gan smagiai, bet sau esu labai griežtas ir beprotiškai reiklus (net truputį baisu, kad galiu perspausti, nors Jonas viską sustato į savo vietas).

2018-ieji metai man yra tik antrieji metai, kuomet pradėjau bėgioti ilgesnes distancijas, o ir pats sezonas ką tik prasidėjo. Trys sausio savaitės buvo skirtos atostogoms (beveik nulis nubėgtų kilometrų), o štai vasaris – jau darbingas, įžanginis mėnuo prieš 11-os dienų stovyklą Romoje.

Kaip atrodė bėgimo stovykla Romoje?

Mano požiūris į sportą – reikia išspausti maksimumą, bet negalima perspausti, nes tuomet pasipila traumos, o žmogaus organizmas „eina į minusą“. Todėl būdamas stovykloje nepasileidau plaukų ir nerinkau visų įmanomų kilometrų, nors sąlygos tam buvo idealios: šiltas oras, gera kompanija, skanus maistas ir daug laiko poilsiui. Neumiršti liko muziejai ir žinoma, kava bei picos, juk ITALIJA 🙂

Taigi, dalinuosi savo itališku planu.

I diena.Lengvas prasibėgimas po skrydžio ir adaptacija.

II diena. Intervalinė treniruotė po 1 km. Poilsio pauzė didelė (net 3 min), nes šiame periode planas yra bėgti greičiau ir sugebėti atsigauti. Paskutinis 8-tas kartas per 3 min. – jau seniai nebėgau tokiu pace‘u, tai visai smagu.

III diena. Du lengvi pabėgiojimai. Iš viso – 22 km.

IV diena. Šiek tiek ilgesnis ir greitesnis bėgimas. 17 km arti 4 min pace’o. Šiltas Romos oras leidžia pasileisti greitesniam bėgimui.

V diena. Fartlek‘as. OMG kaip man jie napatinka, o dar diena pasitaikė su uraganiniu vėju. Tad 8 km farltek bėgimas su vidutiniu 3.20 pace‘u nužudė.

VI diena. Poilsis. Patinka man tokios dienos 🙂

VII diena. Long run’as. 23 km, kurio viduje keletas pagreitėjimų. Vidutinis pace’as 3.45 (dabar, po varžybų Prienuose, suprantu, kas mane pažudė).

VIII diena. Recovery run diena 🙂

IX diena. Du lengvi pabėgiojimai. Iš viso – 25 km.

X diena. Intervalinė treniruotė (galutinė žudikė). Dariau kelias intervalines serijas po 3-2-1-0.5 min. Greitis svyravo nuo 3:15 iki 2:50 (priklausomai nuo vėjo krypties ir intervalo trukmės). Ši treniruotė iš manęs atėmė visas jėgas. Toks VO2max darbas šiuo metu yra pati silpniausia mano vieta.

XI diena. Du bėgimai. Iš viso – 22 km. Pirmasis bėgimas baigėsi vidutiniu 3.45 min/km greičiu. Manau, kad reikėjo ramiau, bet kaip galima nebėgti, kai lauke +17 ir šviečia saulė (Lietuvoje dar ilgai nematysiu tokių orų).

Po dviejų dienų. 5 km Prienai. Tai tarsi stovyklos finišas Lietuvoje. Bėgti buvo sunku nuo pirmo kilometro, kojos sunkios ir jokio aštrumo, bet taip ir turėjo būti 🙂

Reziumė. Stovyklos metu nubėgta virš 200 kilometrų, padarytos 4 sunkios treniruotės plius varžybos Prienuose. Dabar reikia leisti organizmui truputį pailsėti ir pradėti naują, šiek tiek aštresnį pasiruošimo etapą.

P.S. Beprotiškas AČIŪ NEKO Runners žmonės, kurie kartu su manimi vyko į šią stovyklą ir taip pat atliko didžiulį juodą darbą! Jūs esate mano motyvacija ir įkvėpimo šaltinis 🙂