Užmigti sekėsi sunkiai, kelionė iš Vilniaus į Delį buvo ilga ir varginanti, dar nepamirškime „įdomiosios“ valandos iš oro uosto iki buto, (apie ją rašiau šiame įraše: Kai žmogus gali būti niekuo). Miego kokybės ir gilesnio atsijungimo negerino garsiai veikiantis oro kondicionierius, kuris turėjo vos keletą funkcijų: On/Off, ir šalčio stiprumo lygių keitimą. Sąmojingai rašau „šalčio“, nes vėjas, kuris pūsdavo į mane, buvo šaltas arba labai šaltas. Kelis kartus pabandžiau išjungti tą velnio aparatą, bet noras greitai dingo: geriau gyventi arktinėmis, pingvinams veistis tinkamomis sąlygomis nei beprotiškai tvankiame šiltnamyje. Sveiki atvykę į Indiją, šalį, kurioje dienos metu oro temperatūrai lengvai perlipus 30+ , o oro drėgmei būnant tik 70+, vietiniai sako – ruduo (primenu, kad keliavau rugsėjo mėn. pradžioje)! 🙂