Pamąstymams.
Nesu gyvenimo guru, ar šiaurinė žvaigždė, rodanti teisingą kryptį. Esu, kaip ir dauguma jūsų, paskendęs savo gyvenimo patyrime, iš kurio bandau išspausti maksimumą, nes vis dar nežinau, ar tikėti budizmu ir reinkarnacijomis. Galbūt tada taip neskubėtume visko patirti, ir į gyvenimą žvelgtume giliau. Grįžtant prie reikalo, mano didžioji gyvenimo dalis sukasi aplink sportą, tad natūraliai gaunasi, kad mane domina temos, kurios glaudžiai susijusios su tuo: treniravimosi metodikos, fiziologija, anatomija, sveikas gyvenimo būdas, kelionės, varžybos, psichologija, mityba.
Būtent ši, mano blog’o dalis dedikuota mitybai. Tai mano, kaip mėgėjo (nesu dietologas, mitybos specialistas), paieškos to šiek tiek teisingesnio kelio, šiek tiek gilesnio požiūrio į maistą. Neslėpsiu, esu labai sociali asmenybė, tad noriu su jumis visais pasidalinti savo kelione. Tikiu, kad eiti kartu yra lengviau, ir gal kažkam pakeliui.
Pradėkime.
Yra keletas, mano nuomone, labai stipriai paplitusių požiūrių į sportuojančio žmogaus mitybą, kuriais, deja, bet vadovaujasi kritinė masė žmonių:
- Aš nesu profesionalas, todėl man nereikia prižiūrėti mitybos.
- Vitaminai, mineralai, maisto papildai – tai chemija, kuri reikalinga tik profesionalams.
- Aš esu prieš chemiją, nes tai yra nesveika.
- Mano draugai naudoja „amynkes“, tai ir aš kartais jų nusiperku.
Tai yra labai natūrali situacija, nes Lietuvos žemėje edukacija šiais klausimais yra užstrigusi maždaug ties germanų genčių formavimosi laikmečiu. Kas už tai atsakingas? Kiekvienas iš mūsų turime savo atsakymą: galime kaltinti švietimą ir valstybę, galime kaltinti ir ieškoti pasiteisinimų, kad susiklosčius nedėkingoms situacijoms, turime, ką turime, galime kaltinti save, kad esame uždari naujovėmis ir vis dar labiau tikime kaimyno iš antro aukšto skleidžiamais mitais, nei bandome įsigilinti ir suvokti, o kaip gi yra viskas iš tiesų.
Mane džiugina, kad mano aplinkoje yra daugybė žmonių, kuriems rūpi gyvenimo kokybė, kurių mąstymas nėra tradicinės lietuviškos žiemos dangaus spalvos. Mane džiugina ir tai, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau asmenybių, kurios nustojo plauti smegenis lozungais ir yra savo sričių specialistai. O jei ir ne specialistai, tai pasiima atsakomybę už savo sveikatą į savas rankas, ir bando suvokti kas kaip ir kodėl.
Oh, užsivedžiau, grįžkime prie temos: visiški mitybos pagrindai. Pradėkime nuo to, kad vieni iš kertinių momentų yra objektyvaus požiūrio ugdymas ir sąmoningumo atsiradimas. Kitu atveju, mūsų žinios gali tapti tarytum periodinės elementų lentelės kalimas – vien tam, kad taip reikia. Pirmiausia suvokime, kad mityba yra svarbi ne vien dėl to, jog valgome visos dienos metu. Ir tai nėra vien „aklas“ maistingųjų medžiagų susirinkimas iš papildų. Tai gali būti kūno geros savijautos pagrindas, teigiamų emocijų, sveiko gyvenimo būdo esmė, o, galiausiai, ir mūsų kūną kuriančio, o ne žalojančio, sporto pamatai.
Pradžioje pasikartokime pagrindines maisto medžiagas, ir jų tipus.. Kalbant paprastai, nuo jų priklauso, kiek ir kokios energijos mes gausime, kokie procesai vyks mūsų organizme ir t.t.
Maistinės medžiagos yra skirstomos į pagrindines ir papildomas (abi grupės lygiaverčiai svarbios):
Pagrindinės:
- angliavandeniai;
- riebalai;
- baltymai;
Papildomos:
- mineralai;
- vitaminai;
- ląsteliena;
- vanduo;
Žinant šiuos bazinius elementus, galima pradėti gilintis į kiekvieną iš jų atskirtai, ir bandyti suvokti esminius medžiagų sąveikos principus bei jų funkcijas.
Šis mano įrašas yra visiškai įvadinis, užmetantis kabliuką sąmoningam prisiminimui, jog tai, ką valgome, susideda iš makro ir mikro maistinių medžiagų, ir kad pagrindinių principų suvokimas gali atrakinti duris į sveikesnį ir efektyvesnį mūsų kūną.
Kitame įraše aptarsim angliavandenių svarbą mūsų organizmui.